Estetinis plombavimas ir dantų protezavimas

Estetinis plombavimas
Estetinis plombavimas – estetinės odontologijos metodas, naudojamas atkurti nuskilusius, nudilusius bei ėduonies pažeistus dantis. Šis metodas taip pat veiksmingai padeda padailinti dantų formą, uždaryti tarpus tarp dantų ar pakeisti senas plombas, kurios išsiskiria spalva, į nepastebimas restauracijas.
Naudojant estetinio plombavimo paslaugas, dantys yra atkuriami sluoksniais (artimais natūraliai danties anatomijai), o danties išvaizda sukuriama natūrali, t.y. atkuriama danties spalva, skaidrumas, forma, individualūs danties bruožai.
Prieš atliekant estetinį plombavimą, danties ertmė yra kruopščiai išvaloma, pašalinamas pažeistas ir suminkštėjęs danties audinys bei pakitusios spalvos audinio dalys. Išvalyta ir paruošta ertmė užpildoma plomba, kuri per kelias sekundes sukietėja. Plombos paviršius nupoliruojamas lygiai, taip kad nesiskirtų nuo danties formos. Estetinis plombavimas gali tarnauti net 8-10 metų ir ilgiau, tačiau tai priklauso nuo paciento teisingos dantų priežiūros.
Plombuojant galinius, krūminius, dantis, svarbu ne tik užpildyti danties ertmę, bet ir taisyklingai atkurti natūralią danties formą. Būtent tai užkirs kelią kramtymo efektyvumo silpnėjimui, sąkandžio sužemėjimui, dantų migracijai, išilgėjimui, kas vėliau gali išsivystyti į apatinio žandikaulio sąnario patologiją.
Kodėl svarbu atkurti pažeistus dantis?
Pažeisti ir negydomi dantys pradeda irti, o kai pažeisto danties emalis yra neapsaugotas, dantis tampa jautrus ir skausmingas. Karštas, šaltas, saldus ar rūgštus maistas/gėrimas dirgina pažeistus dantis ir sukelia nemalonius pojūčius. Taipogi, pažeisti ir negydomi dantys yra neatsparūs ir lengvai paveikiami bakterijų, sukeliančių įvairias ligas, o neatkurtuose dantų audiniuose daug greičiau vystosi ertmės, vėliau tampančios dantų skausmų ir ligų priežastimi.
Estetinis plombavimas gali būti taikomas gydyti ir gražinti tiek priekinius, tiek galinius dantis. Vienos estetinio plombavimo procedūros metu galima atkurti nuo 4 iki 6 pažeistų dantų, todėl norimi rezultatai jau pastebimi po pirmojo apsilankymo.
Estetinis plombavimas atliekamas naudojant aukščiausios kokybės plombavimo medžiagas, kurios yra saugios sveikatai, atitinka natūralią dantų spalvą bei blizgesį ir yra plika akimi iš esmės nematomos, nes parenkamas konkretaus danties spalvą ir skaidrumą atitinkantis plombavimo medžiagos atspalvis. Taip pat ši plombavimo procedūra yra visiškai neskausminga ir nesukelia diskomforto.
Kodėl estetinis dantų plombavimas yra geriau nei dantų protezavimas?
Įskaitant kliento poreikius, Vilniaus specialistai suderina estetinį plombavimą su dantų protezavimu. Kiekvienas gydytojas-odontologas turi savo darbų foto pavyzdžius (kas leidžia geriau suprasti estetinio plombavimo bei protezavimo galimybes), kurias po procedūros priekinių dantų srityje, žmonės gali atsiimti fotografiją „iki ir po“. Tačiau sakoma, jog estetinis plombavimas yra veiksmingesnis (žinoma, ne visuomet) nei dantų protezavimas.
Estetinio plombavimo pagrindiniai pliusai:

• estetiška, natūrali, šilta išvaizda (ko dažnai nebūna dantis protezuojant);
• mažiau pašalinama danties audinių nei protezuojant;
• sustiprina dantį;
• greitas (per vieną, kelis vizitus) sprendimas;
• tinka vaikams, jaunimui nuskilus dantims;
• kai kuriais atvejais gali būti kaip alternatyva ortodontiniam (breketais, kt.) gydymui, protezavimui;
• nėra laboratorinių procedūrų (sutaupomas laikas, finansai);
• nuskilus restauracijai, galima lengvai pakoreguoti vieno vizito metu;

Estetinio plombavimo pagrindiniai minusai:

• kietinant helio lempa, plomba susitraukia (vėliau gali atsirasti kraštinis plombų nevientisumas);
• plombuotas dantis labiau kaupia apnašas, todėl rekomenduojama restauracijas nupoliruoti kasmetinės profesionalios higienos metu;
• estetiškos ir kokybiškos restauracijos reikalauja iš odontologo patirties, profesionalumo ir talentingumo.
Vilniuje dirba patyrę gydytojai, kurie pasirengę profesionaliai, kokybiškai, su kantrybe ir kruopščiai suteikti estetinio plombavimo paslaugas. Tik estetinio plombavimo procedūros dėka dantys taps sveiki ir apsaugoti, o šypsena – žavi. Žinoma, rekomenduojama bent 2 kartus per metus pasitikrinti dantis pas gydytoją-odontologą ir atlikti poliravimą dantų, kuriems buvo atliktas estetinis plombavimas.

Įdomybės apie dantis ir odontologiją

Šiame straipsnyje, kaip buvo galima suprasti iš pavadinimo, pateiksiu įdomių ir netikėtų faktų apie dantis ir odontologijos mokslą.

• Danties emalis, kurį aptinkame ant danties paviršiaus yra kiečiausia viso žmogaus kūno dalis.
• Ar žinojote, kad dantys pradeda formuotis dar negimusiam kūdikiui. Pirmieji pieniniai dantys pradeda augti kūdikiui dar būnant motinos pilve, tačiau pro dantenas šie prasiskverbia, tik kai mažylis sulaukia 6-12 mėnesių amžiaus.
• Žmogaus dantys klasifikuojamai į 4 skirtingas grupes: kandžiai, iltys, prieškrūminiai dantys, krūminiai dantys. Kiekvienos klasės dantys atlieka skirtingas funkcijas maisto apdorojimo metu.
• Žmonės skirtingai nei kai kurie gyvūnai turi tik 2 rinkinius dantų. Tai yra pieniniai ir nuolatiniai dantys. O štai drambliai turi 5 skirtingus rinkinius, įdomu, kad dažniausiai šie gyvūnai miršta būtent tada, kada paskutinis dantų rinkinys sugenda.
• Pasaulyje nėra žmonių turinčių vienodus dantų įspaudus arba kitai vadinamus vienodus dantų rinkinius. Kiekvieno žmogaus dantys yra unikalūs ir atstoja pirštų antspaudus.
• Kiekvienas žmogus per gyvenimą pagamina apie 24000 litrų seilių. Tokio kiekio pakaktų užpildyti dviems olimpiniams baseinams. Seilės padeda skaidyti maistą, apsaugo nuo dehidratacijos ir taip pat apsaugo dantis nuo bakterijų.
• Vidutinis žmogus praleidžia 39 dienas dantų valymui per visą savo gyvenimą.
• Nemažas kiekis ligų yra siejama su burnos higiena, pavyzdžiui širdies ligos, ostereoporozė ir diabetas.
• Viena trečioji dantų dalies yra pasislėpusi po dantenomis, taigi mes matome tik dalį savo dantų.
• Dantų gedimai yra antra dažniausiai liga pasaulyje. Šią lenkia tik sloga.
• Pirmoji dantų pasta buvo išrasta Egipte maždaug prieš 5000 metų. Tuometinės pastos sudėtyje buvo druska, mėtos ir pipirai.
• Pirmasis dantų šepetukas buvo išrastas Kinijoje apie 1600 metus. Prieš tai dantų valymui naudoti pagaliukai.
• Yra nustatyta, kad tam tikras sūrio rūšis ir juodas šokoladas gali apsaugoti dantis nuo gedimų.
• Nevalant dantų specialiu siūlu lieka neišvalyta apie 35 procentai dantų paviršiaus.
• Dabar greitai populiarėjantys dantų implantai pirmą kartą buvo panaudoti majų. Majai implantavo jūrų kriaukles. Žinoma šiuolaikiniai dantų implantai yra kur kas tobulesni, o pati implantacijos procedūra pasižymiu dideliu sėkmės procentu.
• Sraigės burnoje galima aptiki 25 tūkstančius dantų.
• Viduramžiais odontologiją praktikavo vienuoliai, kirpėjai ir kalviai. Tik 19 amžiuje atsirado pirmieji medikai, kurie pradėjo specializuotis odontologijoje.
• Tyrimais nustatyta, kad vidutinė moteris šypsosi 62 kartus per dieną. Vyrai šypsosi 8 kartus. Vaikai šypsos 400 kartų per dieną. Kiek kartų nusišypsote Jūs?
• Apskaičiuota, kad įvairių sporto šakų sportininkai kartu sudėjus per metus netenka apie 5 milijonų dantų. Regis apsauginės kapos nepamaišytų, kiekvienam užsiimančiam, bet kokiu sportu.
• Dantų implantai buvo atrasti atsitiktinai bandomajam triušiui implantavus titaninį metalo gabalėlį.
• Odontologai rekomenduoja dantų šepetėlį laikyti bent 50 centimetrų atstumu nuo tualeto, kadangi bakterijos nuo klozeto oru gali nukeliauti panašų atstumą.
• Kiekvieną diena vidutinis žmogus praleidžia 8 su puse valandos miegodamas, 1 valandą valgydamas, 7.2 minutes padėdamas kitiems ir tik 50 sekundžių valydamas dantis. Odontologai rekomenduoja dantis valyti bet 2 – 3 minutes, tris kartus per dieną.
Nepamirškite: norėdami apsaugoti savo dantis ir sutaupyti pinigų, valykite dantis 2 – 3 minutes per dieną po 3 kartus.