Dantų kabės

Dantų kabės, tai sistema sudaryta iš daugybės breketų tvirtinamų prie dantų, kurie yra sujungti specialia tempiančia vielute. Kabės yra dažnai vadinamos, tiesiog breketais. Šis sistema skirta dantų tiesinimui. Šiame straipsnyje trumpai papasakosiu apie šiuolaikines kabes.
Kabių išradimas
Šiuolaikiniai breketai buvo išrasti Edward Hartley Angle, amerikiečių odontologo gimusio 1855 metais Pensilvanijos valstijoje mirė sulaukęs 75 –ekerių, 1930 metais.
Edward Hartley Angle studijavo Pensilvanijos Odontologinės Chirurgijos Koledže. 1887 metais įgavo medicinos daktaro specialybę. Nuo 1887 iki 1892 jis dirbo profesoriumi Minesotos Universitete, 1892 – 1898 metais profesoriavo Šiaurės Vakarų Universitete. Taip pat dirbo Vašingtono Universiteto medicinos departamente nuo 1897 -1899 metų.
1917 metais profesorius atidarė Angle Ortodontų mokyklą. Iš tiesų, E.H.Angle vienas pirmųjų mokslininkų pradėjusių vystyti ortodontijos mokslą. Jis suklasifikavo įvairiais dantų ir žandikaulio augimo anomalijas. Taip pat sukūrė pirmuosius prietaisus padedančius išgydyti nustatytus dantų ir žandikaulio augimo sutrikimus. Breketų tema išleido ne vieną knygą, kurių pagalba kabių sistemos tapo standartinėmis ir paplito visame pasaulyje. Būtent dėl šios priežasties E. H. Angle yra laikomas šiuolaikinių dantų kabių išradėju.
Šiuolaikiniai kabių tipai
• Patys populiariausi ir efektyviausi breketai vis dar išlieka metaliniai. Nors ankščiau šie atrodė gana bjauriai ir neestetiškai, tobulėjant tampa mažiau pastebimi. Šiuo metu Lietuvoje gana populiarūs žemo profilio breketai, kurie ne taip stipriai dirgina burnos gleivinę bei yra mažiau pastebimi.
• Pacientas reikalaujantiems breketų kurie nesimato, buvo sukurti keramikiniai, safyriniai ir plastikiniai breketai. Dėl to, kad šie breketai yra sunkiau pastebimi, juos pamėgo vyresnio amžiaus pacientai, vis dėlto reikėtų žinoti, kad gydymas naudojant šio tipo kabes užtrunka kur kas ilgiau.
• Kita breketų rūšis yra beligatūriniai. Šie breketai turi gana daug privalumų: rečiau reikia šalinti dantis, gydymas trunka gerokai trumpiau nei naudojant standartines sistemas, gydymo metu beveik nejaučiamas diskomfortas, retesnis lankymasis odontologijos klikose.
• Na ir paskutinioji rūšis yra liežuviniai breketai. Šie breketai prie dantų klijuojami yra iš liežuvio pusės. Dėl šios priežasties yra visai nematomi. Vis dėlto ši metodika turi keletą trūkumų: nešiojant šio tipo sistemą yra kur kas sunkiau tinkamai prižiūrėti ir valyti dantis, be to gana stipriai jaučiamas liežuvio gleivinės dirginimas, ši kur kas jautresnė nei lūpų. Galiausiai ne visi dantų kreivumo atvejai gali būti išgydomi pasitelkiant šią sistemą.
Įdomu, kad besivystančios technologijos neapleidžia ir ortodontijos srities. Pastaruoju metu Jungtinėse Amerikos Valstijose vis daugiau įmonių stengiasi pasiūlyti naujus ordotonginius gydymo metodus. Vieną iį tokių kampanijų yra Ora Metric, kuri tobulina specialią programą galinčią sumodeliuoti ir atkurti žmogaus sąkandį. Dėka šios programos ateityje bus galima sumažinti apsilankymų pas odontologą skaičių ir sutrumpinti laiką. Dantų žandikaulio spaudai bus pagaminami vieno apsilankymo metu.
Paskutinis JAV dantų kabių gamyboje naudojamas mados klyksmas yra NASA kosminėms programoms sukurtas specialus nikelio ir titano lydinys, kuris veikiamas šilumos pats pradeda plėstis. Būtent šio metalo lidinys naudojamas sujungiant breketus. Tinkamai sureguliavius kabių sistema ši natūraliai be odontontologo pagalbos stuma dantis norima kryptimi.
Šie išradimai tiek pacientams, tiek ortodontijos specialistams leidžia tikėtis, kad ateityje kabių montavimo procesai taps dar greitesni ir kokybiškesni. Galimas daiktas, kad po 10 metų breketai bus pritaisomi vieno apsilankymo metu ir bus visai nematomi ir beveik nejaučiami. O gal išsivysčius nanotechnologijoms dantų augimo kryptis bus reguliuojama robotų?

Odontologija praeityje ir dabar

Senovės odontologija
Šumere dabartiniame Irake 2000 metais prieš mūsų erą žmonės tikėjo, kad dantų gedimus sukelia kirminai. Šis medicininis dantų gedimų paaiškinimas Europoje išliko iki Tudorų valdymo laikų.
Dar viena su odontologija susijusi senovės civilizacija buvo Etruskai, gyvenę 800 metais prieš Kristų dabartinės Italijos teritorijoje. Šioje civilizacijoje pradėtos vienos pirmųjų dantų protezavimo procedūrų. Etruskų stomatologai gamindavo protezus iš žmonių ar gyvūnų dantų, kurie buvo sutvirtinami aukso liejiniu. Taipogi nestabilūs dantys šioje civilizacijoje buvo sutvirtinami tuo pačiu auksu. Vėliau šią technologiją perėmė romiečiai. O maždaug 400 metais prieš Kristų Hipokratas aprašė dantų gydymo metodus pasiskolintus būtent iš Etruskų.
Viduramžiais išsilavinimu galėjo pasigirti daugiausiai dvasininkai. Vienuoliai dirbdavo daktarais, chirurgais ir odontologais. Visgi 12 amžiuje bažnyčia uždraudė vienuoliams ir kunigams atlikti, bet kokias operacijas. Būtent tuo metu dantų priežiūros, o greičiau vien rovimo paslaugas pradėjo teikti kirpėjai.
Anglijos klestėjimo laikotarpiu Tudorams valdant šalį odontologinės procedūros nebuvo pakitusios, tačiau būtent šiuo laikotarpiu odontologija pradėjo tobulėti. 1530 metais pasirodė pirmasis unikalus to laikotarpio vadovėlis apie dantų gydymą. O maždaug 17 amžiuje dalis kirpėjų – chirurgų pradėjo specializuotis vien tik odontologinių procedūrų teikimui. 1685 metais pasirodė ir pirmasis mokomais leidinys Anglų kalba apie dantų priežiūrą, pavadinimu „Dantų operacijos“.
Verta paminėti, kad viduramžiais žmonės dantis valydavo naudodami medžio šakeles. Istorijoje yra užfiksuota tokių atvejų, kai „dantų pasta“ buvo gaminama iš kiaušinio lukštų. Visgi yra žinoma, kad tuometinėje Europoje nebuvo nieko panašaus į šiuolaikinius dantų šepetėlius, kurie buvo išrasti 1498 metais Kinijoje, tačiau jiems pasiekti Europą prireikė laiko. Panašūs į šiuolaikinius dantų šepetėlius prietaisai į Europą atkeliavo maždaug 17 amžiuje.
Modernioji odontologija
18 amžiuje odontologija tapo pagrįsta moksliniai bandymais. Maždaug 1728 metais prancūzų stomatologas Pieras Faučardas išleido knygą pavadintą „Chirurgas odontologas“, kurioje detaliai aprašė chirurgines odontologines procedūras. O 1771 metais anglas Džonas Hunteris išleido knygą pavadinimu „Natūrali žmogaus dantų istorija“, kurioje pasakojo apie dantis ir su jais susijusius biologinius procesus.
Stomatologija padarė didžiulius mokslinius šuolius vėlyvame 18 - ame ir 19 – ame amžiuose. Šiuo laikotarpiu buvo vystomas dantų protezavimas, 1770 metais pristatyti pirmieji dirbtiniai porcelianiniai dantys. 1790 metais Džošua Flagas išrado stomatologinę kėdę. 1832 metais Džeimsas Snelas Flagoo išradimą patobulino ir stomatologinė kėdė įgavo besireguliuojantį atlošą. Be to, 1820 metais auksinės plombos buvo pakeistos amalgamos lydiniu. 1846 metais Henris Mortonas odontologinių procedūrų metu nuskausminimui pasitelkė eterį. 1864 metais Džordžas Gelovsas išrado pirmąjį odontologinį gražtą. 1875 metais daktaras Grynas Odontologinį gražtą patobulino ir šis tapo elektriniu. Suspaustu oru varomas stomatologinis grąžtas buvo pristatytas 1957 metais.
Iki 19 amžiaus odontologijos buvo mokomasi praktikuojantis pas patyrusį meistrą. Tik 1860 metais Britanijos karališkasis chirurgijos koledžas pristatė naują mokslų kryptį odontologo profesijai gauti. 1879 metais sukurtas pirmasis odontologijos sertifikatus turinčių specialistų registras. Didžiojoje Britanijoje odontologu gali vadintis tik žmonės esantys minėtame registre. Įdomu, kad šis įstatymas veikia lig šiolei.
Tęsiant odontologinių atradimų moderniais laikais mintį svarbu paminėti, kad 6 – jame dešimtmetyje pradėti naudoti pirmieji dantų implantai. Titaninės šaknys pradėtos implantuoti į žmogaus žandikaulį, vėliau ant šių uždedant keramikinę karūnėlę. Ne toks sudėtingas sudėtingas, bet ne ką mažiau svarbus buvo nailoninio dantų šepetėlio išradimas 1938 metais. Taip pat 1896 metais rentgeno spinduliai pirmą kartą buvo panaudoti odontologinių procedūrų metu.

Besivaikant madas: breketai

Šiais laikais kartais tampa sudėtinga suvokti madų tendencijas. Dauguma paauglių pradėję nešioti kabes nori jų kuo greičiau atsikratyti. Tikrai neteigiu, kad breketai kenkia, visi suvokiame jų teikiamą naudą, tačiau dažnai šie estetiškai neatrodo. Kaip bebūtų tokiose Azijos šalyse, kaip Tailandas, Indonezija ir Kinija paaugliai svajoja nešioti didžiulius breketus...
Nors ši tendencija skamba gan nesuvokiamai, tačiau už jos slepiasi labai paprasta priežastis. Azijos vaikai nešiojantys breketus, taip parodo savo padėtį visuomenėje. Galimybė nešioti breketus atvaizduoja vaikų turtinę , statuso ir stiliaus padėtį. Žinoma, kad Bankoke originalios kabės kainuoja 1200 JAV dolerių. Taigi pagauliai trokšta dėvėti, ne tik tuos drabužius, kuriuos dėvi turtingieji arba kitaip grožio ikonos, bet ir tuo pačiu brangiuosius breketus. Prie kabių mados išplitimo prisidėjo ir Tailandiečių bei indoneziečių internetiniai naujienų tinklalapiai, kurie nuolatos aprašinėja žvaigždes nešiojančias breketus, pastaruoju metu, šiame regione paplitę Gven Stefani 90-ųjų nuotraukos, kuomet ši nešiojo korekcines kabes. Be to dainininkė daugelyje interviu pripažino, kad kabes taip pat nešiojo dėl stiliaus. Taigi Azijos regiono paaugliai intensyviai vaikosi madų.
Įdomu, kad vaikai, kuriems nereikalingos kabės stengiasi neatsilikti nuo regione išplitusio mados viruso. Paskutiniu metu Tailande, Indonezijoje ir Kinijoje dėl sparčiai plintančio mados viruso atsirado netikros įvairiaspalvės kabės, kurių kaina siekia apie 100 JAV dolerių. Įdomu, kad šias kabes galima nusipirkti paprasčiausiuose grožio salonuose, nebūtina keliauti į odontologijos kabinetą. Taip pat breketai būna ne tik skirtingų spalvų, tačiau ir su piešiniais, galima rinktis nuo tokių personažų, kaip Hello Kitty, Mickey Mouse ar tiesiog paprastų gėlių piešinukų. Paprastos kabės tvirtinasi labai paprastai, pirkėjui tereikia nusistatyti tinkamą vielutės ilgį ir šios galus pritvirtinti prie galinių krūminių dantų.
Žinoma, dauguma netikrų breketų nešiotojų nesuvokia į kokią riziką papuola. Yra nustatyta, kad ilgai nešiojant dirbtines kabes, kyla grėsmė sveikatai. Įprastos kabės, taip pat sukelia įvairių pavojų, kaip kalcio praradimas dantyse, burnos opos grėsmė ir ėduonies atsiradimo galimybė. O štai paskutiniu metu Azijos regione spaudoje pasirodo pranešimų, kad netikri breketai sukelia pavojų gyvybei. Tailando spaudoje teigiama, kad du paaugliai mirė dėl nešiojamų kabių. Netikri breketai sukėlė skydliaukės uždegimą 17 – mečiui tailandiečiui paaugliui, kuriam dėl infekcijos sustojo širdis. Antroji auka 14 – metė mergaitė, kuri breketus įsigijo iš neteisėtai veikiančios parduotuvės. Dėl šių dviejų atvejų Tailando valdžia uždraudė importuoti, gaminti ir pardavinėti dirbtines kabes. Užsiimantiems šiuo verslu gresia kalėjimas iki 6 mėnesių ir 1300 JAV dolerių bauda. Importuotojams baudos dar didesnės iki 1 metų kalėjimo. Šios bausmės buvo priimtos po valdžios atliktų tyrimų, kuomet dirbtinių breketų metalo lydiniuose buvo aptiktas gausus kiekis švino.
Deja šie draudimai visuomenėje, o ypač paauglių tarpe susilaukė visiškai kitokios reakcijos nei tikėjose Tailando valdžios organai. Šiuo metu šalies juodojoje rinkoje klesti netikrų kabių pardavinėtojai. Specialūs breketų gamybos rinkiniai vis dar parduodami internete bei blusų turguose, kurie itin populiarūs Azijos regione. Maištaujantys paaugliai nenori nusileisti valdžios draudimams ir siekia toliau išlikti madingais. Sunku nuspėti, kaip Tailando, Indonezijos bei Kinijos valdžioms seksis kovoti su šiuo naujuoju mados klyksmu atnešančiu netgi mirties atvejus.
Taigi nors šiame straipsnyje pasakoju apie madas besivaikančius jaunuolius visai kitame pasaulio krašte, kur mums vakariečiams kultūriniai skirtumai dažnai atrodo gerokai kitokie. Visgi nereikia pamiršti, kad per stiprus ir neapgalvotas madų vaikymasis gali sukelti pavojų kiekvieno gyvybei net ir mūsų kraštuose...

Įdomūs faktai apie breketus

Breketai odontologijoje naudojami gydant ortodontinius dantų pažeidimus. Ortodontija, tai odontologijos sritis, kuri padeda gydyti įgimtus ar įgytus dantų ir žandikaulio defektus. Kadangi kabes Lietuvoje nešioja vis daugiau žmonių nusprendžiau pateikti keletą įdomių faktų, rastų pasaulinėje literatūroje, apie šį odontologinį prietaisą.
1. Žmonės kartais mano, kad breketai gali suaktyvinti metalo detektorius oro uostuose. Būkite ramūs ši problema negresia. Naujausio tipo kabės naudoja lengvus nemagnetinius metalo lydinius, kurie nesukels Jums problemų susijusių su metalo dektektoriais.
2. Nešiojant breketus tarp paciento dantų atsiranda tarpai. Šis teiginys iš tiesų yra teisingas. Nešiojant breketus pacientas gali pastebėti, kad vieną savaitę tam tikrame tarpdantyje gali atsirasti didesnis tarpas, tačiau po kelių savaičių šis išnyksta... Tokiu būdu vyksta dantų tiesinimas, tai natūralus procesas nešiojant breketus.
3. Ar breketai gali susikabinti žmonėms besibučiuojant? Internete radau sklandantį teiginį, kad dviem žmonėms, nešiojantiems kabes, besibučiuojant šie gali sukibti. Teoriškai tokia tikimybė yra tačiau ji pakankamai maža, kadangi šiuolaikiniai breketai yra labai maži, taigi reikėtų gerokai pasistengti.
4. JAV maždaug 4 milijonai žmonių nešioja breketus, tai 1 milijonu daugiau nei gyvena Lietuvoje. Įdomu, kad tik 1 iš 4 žmonių yra jaunesni nei 18 metų.
5. Pirmasis mechaninis prietaisas dantų tiesinimui buvo pasiūlytas Romos gyventojo Gajaus Plinijaus Sekundo gyvenusio 23 – 79 mūsų eros metais. Šiuo metu vien tik JAV dirba daugiau nei 12 tūkstančių ortodontų.
6. Ortodontontinis gydymas breketais trunka nuo 12 iki 36 mėnesių, priklausomai nuo dantų problemų ir gydymo sėkmės.
7. Specialus cementas naudojamas breketų pritvirtinimui prie danties yra gaminamas su fluoru, kuris tirpstant cementui išsiskiria ant dantų.
8. Specialaus metalo vielutės kabėse yra suaktyvinamos pasitelkiant kūno šilumą. Šis metalas buvo išrastas NASA mokslininkų ir buvo naudojamas kosmoso programose.
9. Pirmosios į šiuolaikines kabes panašiausios buvo išrastos 1720 metais.
10. 400 metais prieš kristų Hipokratas išleido knygą apie dantų anomalijas, kurioje nagrinėjo ir netiesių dantų atsiradimo priežastis.
11. Senovės graikai dantų tiesinimui naudojo įvairių metalų rudų ir kačių vidaus organų mišinius.
12. 25 procentai amerikiečių turi iš naujo nešioti breketus, kadangi po gydymo nenaudoja fiksacinių kabių, kurios įtvirtina pasiektus rezultatus.
13. Filmo baisioji Bėtė žvaigždė gerai žinoma dėl savo šypsenos. Skirtingai nei garsiajame seriale merginai breketai nebuvo būtini nei vaikystėje, nei dabar. Visgi šypseną nuspręsta įvertinta nemenka 10 milijonų sumą.
14. Tamsiaisiais amžiais manyta, kad iš pakarto nusikaltėlio paimtas dantis turi tamsiųjų galių. Šių galių pagalba įmanoma atsiauginti ar ištiesinti dantis, taigi breketai tuo metu tikrai nebuvo reikalingi.
15. Dar vienas mitas sklandantis internetinėje erdvėje yra toks, kad žmonės nešiojantys breketus gali tekti žaibo aukomis. Šis teiginys yra visiškas prasimanymas.
16. Garsūs žmonės nešioję breketus: Ema Watson, Justinas Byberis, Gven Stefani, Keitė Peri, Tomas Kruzas, Driu Berimor, Šer, DIan Ros, Princas Haris.
Taigi šį kartą tiek faktų apie breketus. Jei negalite pasigirti žavinga tiesia šypsena drąsiai vykite pas odontologą - ortodontą ir pradėkite nešioti kabes. Jūs tikrai netapsite žaibo auka ar būsite nuolatos stabdomi oro uostuose, juk net pasaulio įžymybėms tenka nešioti šiuos odontologinius prietaisus.