Gyvenimas su breketais

Kaip jau buvo galima suprasti iš straipsnio pavadinimo, šiandien papasakosiu apie pirmąsias dienas, nešiojant breketus. Sužinosite, ko tikėtis iš apsilankymo odontologijos klinikoje, iš žmogaus lūpų patyrusio šią procedūrą.
Dažniausiai gydymas breketais užtrunka apie dvejus metus, priklausomai nuo dantų būsenos. Nuėmus kabes prasideda retencinis periodas. Jo metu rūpinamasi, kad dantys nesugrįžtų į buvusią būseną. Retencijai naudojamos retencinės plokštelės arba tam skirti fiksavimo aparatai reteineriai. Šis gydymo periodas gali trukti nuo nuo 1,5 iki 2,5 metų, priklausomai nuo buvusios anomalijos tipo, gydymo intensyvumo ir kitų faktorių.
Vienas iš populiariausių klausimų apie breketus yra ar šie sukelia skausmą? Atsakymas labai aiškus, pacientams tikrai neskauda apsilankymo pas odontologą metu dedant kabes. Diskomfortas pa jaučiamas po šios procedūros grįžus namo. Nemaloniausia būna pirmoji savaitė. Taip pat po pakartotinių apsilankymų, kuomet yra patempiama breketus laikanti vielutė - kurį laiką jaučiamas nemalonus skausmas.
Štai ko galima tikėtis dedantis breketus:
Apsilankymas odontologijos klinikoje. Kaip jau minėjau, procedūra nėra skausiminga. Per porą valandų po kabių uždėjimo daugumai žmonių turėtų pavykti ir pavalgyti. Tiesa, primosiomis dienomis patariama valgyti minkštesnį maistą, kadangi kietą gali būti sunku sukramtyti.
2 – 3 dienos po procedūros. Greičiausiai būtent šiomis dienomis jausis didžiausias nepatogumas burnoje. Taip bus dėlto, kad breketai sukels spaudimą dantims judėti į reikiamą poziciją. Odontologai gali pasiūlytis specialaus silikoninio tepalo, kuriuo ištepus breketus ir vielutes šie neerzins burnos ertmės. Taip pat jaučiamam skausmui sumažinti galima pasitelkti skalavimo procedūras sūriu vandeniu. Jaučiantiems didesnį skausmą odontologas turėtų išrašyti lengvų nuskausminamųjų.
5 dienos po procedūros. Paprastai praėjus tokiam laiko tarpui nebejaučiamas joks diskomfortas. Dantys ir burnos ertmė turėtų būti pripratusi prie breketų, taip pat greičiausiai nekils jokių problemų valgymo metu. Beje, odontologas turėtų patarti, kokių maisto produktų vertėtų vengti nešiojant kabes, nes šis gali sugadinti breketus.
Apsilankymai pas specialistą. Kaip jau minėjau, dauguma atvejų gydymas trunka nuo vienerių iki trejų metų. Žinoma, vystantis odontologijoje naudojamoms technologijoms šis laikotarpis vis trumpėja. Taip pat mažėja ir apsilankymų pas odontologą skaičius, kadangi procese naudojamos metalinės vielutės, skirtingai nei senosios, ilgiau išlaiko spaudimą. Įprasta, kad dabar pas specialistą tempimo procedūrai reikia lankytis kas 6 – 8 savaites.
Ir pabaigai keli atsakymai į man kilusius klausimus:
Kaip elgtis jei brektai lūžta ar tampa laisvi?
Breketai prie dantų tvirtinami pasitelkus specialius dantims skirtus klijus. Retais atvejais kabės gali atsiklijuoti nuo danties. Taip nutikus būtina iš karto skambinti odontologui ir susitarti dėl artimiausiu laiku įmanomo susitikimo. Jo metu specialistas pritvirtins pamestą breketą. Analogiškai reikia elgtis ir atlaisvėjus kabių vielutei.
Kaip tinkamai prižiūrėti breketus?
Svarbu , gerai valyti dantis ir naudoti tarpdančių siūlą. Dantų tiesinimo metu labai svarbu, kad dantenos ir dantys būtų sveiki. Odontologijos specialistai rekomenduoja, kad dantis valytumėtes ir tarpdančių siūlą naudotumėte po kiekvieno valgymo ir prieš einant miegoti. Jei tarp breketų liks maisto likučiai, tuoj pradės vystytis ėduonis. Kartais gydytojai, pacientams su breketais, skiria specialią fluoro žėlę, ši stiprina dantis gydymo metu. Beje, tinkamai nevalant dantų, atsiranda blogas burnos kvapas, dėl tarpdančiuose likusių maisto likučių.
Jūsų ortodontas gali rekomenduoti specialių šepetėlių, kurių pagalba lengviau pasieksite sunkiai prieinamas vietas. Taip pat nepamirškite ir tarpdančių valymo, kuris yra privalomas.

Odontologija: istorija ir įdomūs faktai

Pirmieji žmogaus odontologiniai bandymai taisyti dantis yra datuojami net apie 3000 metus prieš Kristų. Sugedusių dantų keliamas skausmas privertė žmoniją pradėti rūpintis dantimis ir mažinti skausmo sukeliamą diskomfortą. Būtent dėl žmogaus tingumo ir noro jausti komfortą atsirado dauguma pasaulio išradimų. Mokslininkai mano, kad pirmosios odontologinės operacijos buvo sugedusių dantų traukimas. Šiek tiek vėliau prasidėjo pirmieji dantų implantavimo bandymai. Egiptiečių, graikų, kinų mumijose aptinkami pirmieji protezai ir dantų šalinimo operacijų žymės.
Odontologai visais laikais asocijuodavosi su skausmu. Žinia, kad teks apsilankyti pas odontologą nė vienam nesukelia džiaugsmo. Štai dauguma vaikų keliones pas odontologus pasąmonėje suvokia kaip kankinimo formą. Tik išgirdus odontologinio grąžto garsą daugumai pacientų kūnų nubėga šiurpas, dalį užklumpa nerimo priepuoliai. Šitokie nutikimai nėra retenybė netgi šiuolaikinėje odontologijoje, nepaisant išsivysčiusių nuskausminimo procedūrų dalis pacientų vis viena jaučia didelę apsilankymo pas stomatologą baimę.
Neigiama stomatologų reputacija yra susiformavusi nepagrįstai. Žmonėms, bijantiems apsilankymų pas odontologą, verta plačiau pasidomėti apie šį mokslą. Taip specialistai taps žmogiškesni ir nesukels tokios baimės. Stomatologai stengiasi mums padėti, nes tik sveiki, stiprūs dantys leidžia gerai jaustis ir atrodyti. Be to odontologai sutaiso sugedusius dantis, užsiima bei jų estetine išvaizda, taip padėdami išvengti nepakeliamos skausmo agonijos ir diskomforto.
Toliau pateiksiu 10 faktų, kurių nežinojote apie odontologiją. Dalis teiginių yra smagūs ir juokingi, kiti paremti rimtais tyrimais. Šie faktai leis geriau pažinti stomatologijos šaką ir galbūt pakeis daugelio nuomonę apie stomatologus:
• Pagal 1997 metais TNS Gallup atliktą tyrimą JAV, odontologijos specializacija buvo įvertinta 5 – ąja vieta, kaip viena didžiausią pasitikėjimą sukeliančių.
• TNS Gallup tyrimo JAV metu buvo nustatyta, kad pacientai labiausiai vertina stomatologų asmeninio bendravimo įgūdžius. Taigi geras specialistas privalo sugebėti užmegzti ryšį su pacientu.
• Tokioje išsivysčiusioje šalyje, kaip Didžioji Britanija yra skaičiuojama, kad nuo pusės iki 75 procentų vaikų ir suaugusiųjų kenčia nuo įvairių dantų ligų.
Įdomūs faktai:
• Elektrinė kėdė buvo išrasta stomatologo. Dabar šios kedės naudojamos ne tik odontologijoje.
• Wiliam F. Semple Ohajo valstijoje 1869 metais užpatentavo pirmąją kramtomąją gumą.
• Praeityje, kai dar nebuvo išrasti dantų protezavimas ar implantai, stomatologai taip pat atlikdavo implantacijos operacijas. Įdomu, kad šiose pasitelkdavo iš negyvų žmonių „pasiskolintus “ dantis.
• Actekų odontologai dantų plombavimui naudojo geležies, vandens ir bambos pūkelių mišinį.
• Apie 1600 metus Japonijoje išplito paprotys moterims dantis dažytis juodai, taip parodant ištikimybę vyrams. Tokios procedūros buvo atliekamos to meto Japonijos odontologų kabinetuose.
• Pirmasis dantų grąžtas buvo išrastas 1949 metais zelandiečio Džono Patriko Waslho, kuriam dėl šio atradimo Didžiosios Britanijos karalius suteikė riterio statusą.
• Viduramžiuose dantistų pareigas Europoje dažniausiai atlikdavo kirpėjai arba kalviai. Visgi šie „specialistai“ dažniausiai atlikdavo tiktai vieną procedūrą, tai yra sugedusio danties rovimas.
Akivaizdu, kad per 3000 metų odontologijos mokslas gerokai ištobulėjo. Procedūrų metu naudojami technologiškai išvystyti prietaisai. Skausmas malšinamas anestetikais. Specialistai ne tik mokosi savo amato, bet ir stengiasi įsigilinti į asmeninio bendravimo ypatybes. Psichologinis pacientų nuteikimas ir savijauta yra labai svarbūs aspektai, leidžiantys palengvinti apsilankymo odontologijos klinikoje pojūčius. Taigi sparčiai tobulėjant odontologinėms procedūroms keičiasi ir pacientų požiūris. Reikia pabrėžti, kad nė vienas žmogus per savo gyvenimą neišvengs būtinybės apsilankyti pas stomatologą, tačiau šių apsilankymų neverta bijoti, dėl jau paminėtų priežasčių.

Šių dienų odontologija

Odontologija per pastaruosius 100 metų vystėsi didžiuliais žingsniais. Praeito amžiaus pradžioje skaudančius dantis tiesiog ištraukdavo, o šios dienos ondontologija leidžia išgydyti dauguma ligų. Dantų netekties atveju natūralius gali pakeisti dantų implantai. Šiame straipsnyje trumpai papasakosiu apie mūsų dienų odntologijos galimybes.
Estetinė odontologija
Leisiu sau pradėti nuo odontologinių procedūrų, kurios prieš 100 metų buvo primityviausios, tai estetinė odontologija. Šią sritį apima tokios procedūros, kaip dantų balinimas, ėduonies ar traumų pažeistų dantų atkūrimas, netaisyklingai išdygusių dantų korekcijos. Praeityje dažniausiai buvo praktikuojamas tik vienas iš šių metodų, tai dantų balinimas. Šimtus metų žmonės naudojo įvairiausias medžiagas, kurios padėdavo išbalinti dantis, beje ne visi jos buvo saugios. Dabar pacientai norintys pašviesinti savo šypseną, dėl tų pačių estetinių priežasčių.
Šiuo metu dantis galima balintis tiek klinikose, tiek namuose naudojant specialias kapas. Balinant klinikoje naudojama speciali dantų balinimui skirta medžiaga ir helio lempos šviesa. Paskutiniu metu šios procedūros metu pradėti naudoti lazeriai pagreitinantys balinimo procesą.
Dantis balinant namuose naudojamos specialios dantų kapos, kurios pacientams pagaminamos odontologijos klinikose konsultuojantis su specialistais. Jei balinimas klikoje yra gerokai brangesnis, bet užtrunka apie 2-3 apsilankymus, tai balinimas dantų kapomis yra ilgas procesas galintis trukti keletą mėnesių, priklausomai nuo Jūsų dantų būklės.
Beje nepaminėjau dar vienos gana naujos galimybės, tai yra endodontinis pavienių dantų balinimas. Šiuo būdu yra balinami negyvi dantys iš vidaus į danties kanalą įvedant specialią medžiagą. Procedūra kartojama vieną kartą per du metus, nes tokiu tempu negyvi dantys keičia spalvą.
Prieš 100 metų dantų balinimui geriausiu atveju buvo naudojama soda, kurios poveikis būdavo ne tik kad trumpalaikis, tačiau ir pažeidžiantis dantų paviršių.
Breketai
Breketai naudojami dantų tiesinimui. Dauguma gydymo procesų naudojant breketus vidutiniškai užtrunka apie dvejus metus. Taip pat reikia žinoti, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, skiriasi dantų augimo greitis ir šių gakimybės pasislinkti į numatytą vietą. Kaip bebūtų, konsultacijos metu odontologas turėtų nurodyti apytikslį gydymo laikotarpį kiekvienam pacientui individualiai. Taip pat labai svarbi teisinga breketų priežiūra, kadangi šie yra svetimkūniai paciento burnoje... Juose įstrigę maisto likučiai gali pakenkti dantims.
Paskutiniu metu breketai išsivystė iki tokio lygmens, jog tapo beveik nematomi plika akimi. Ne vienam vyresniam žmogui vaikystėje teko patirti pašaipų dėl ne kokios išvaizdos nešiojant kabes, ši problema aktyviai buvo sprendžiama pastarąjį dešimtmetį.
Prieš 100 metų apie dantų tiesinimą nebuvo jokios minties ar galimybių.
Dantų protezavimas
Mūsų laikų dantų protezavimas yra gerokai pasistūmėjęs į priekį, dageliui iš mūsų yra tekę matyti žmones nešiojančius išimamus protezus, kurie daugumai vyresnio amžiaus pasaulio gyventojų yra tapę kasdienybe. Tačiau šiuolaikinės technologijos odontologams leidžia atkurti žmogaus šypseną, tiesiog implantuojant dirbtinius dantis.
Dantų implantai yra dirbtiniai dantys susidedantys iš trijų dalių: implanto (dirbtinės šaknies), atramos ir danties protezo. Paskutinioji dalis dar yra vadinama karūnėle. Implantas ir atrama yra labai svarbios dalys, norint užtikrinti netikro danties funkcionalumą ir tvirtumą. Dantų implantuos turintys žmonės nejaučia visiškai jokio skirtumo tarp tikro ir dirbtinio danties.
Prieš 100 metų odontologijoje buvo naudojami mediniai ar iš gyvūnų kaulų pagaminti dantų protezai, tačiau šiuos sau galėdavo leisti tik nedaugelis žmonių.
Taigi per pastarąjį šimtmetį odontologijoje naudojamos technologijos gerokai išsivystė. Be to pasikeitė ir žmonių požiūris į dantų priežiūrą, taip pat kur kas labiau pradėta vertinti dantų estetinę būklę.