Dantų balinimas

Pagrindiniai veiksniai, įtakojantys dantų spalvos pokyčius, yra senėjimo procesas, dažantis maistas - kava, arbata, raudonas vynas ir tabakas. Danties spalvos pokyčiams įtakos gali tūrėti ir antibiotikų naudojimas, šio augimo etape. Šiame straipsnyje trumpai aprašysiu kelis pagrindinius dantų balinimo metodus.
Lietuvoje šiuo metu odontologų klinikos siūlo 4–is metodus, skirtus dantų balinimui:

• Balinimas klinikoje;
• Dantų balinimas kapomis namuose;
• Balinimas „Zoom“ sistema;
• Endodontinis pavienių dantų balinimas.

Balinimas klinikoje
Kaip jau tikriausiai supratote šis procesas atliekamas odontologijos klinikoje. Paprastai procedūra atliekama per vieną valandą. Dantys yra padengiami dantų balinimui skirta medžiaga, kuri aktyvuojama naudojantis helio lempos šviesa. Norint pasiekti optimalų variantą siūloma šią procedūrą atlikti 2-3 kartus. Šis metodas tinkamiausias praeityje daryto balinimo atnaujinimui.
Dantų balinimas kapomis namuose
Balinant dantis namuose pacientas privalo naudoti specialiai jam pagamintas dantų kapas. Balinimo kapos yra pripildomos specialiu geliu ir dedamos ant dantų. Jas galima užsidėti naktį, miego metu, ar netgi dieną jei šios neverčia jūsų nepatogiai jaustis. Naudojantis šiuo metodu balinimo procesas dažniausiai trunka nuo vienos iki dviejų savaičių. Reikėtų pridurti, kad naudojant kapas dantys gali tapti jautresni, tačiau ilgainiui tai praeina.
Balinimas „Zoom“ sistema
Balinant dantis „Zoom“ sistema efektas yra matomas po pirmojo apsilankymo odontologijos kabinete. Šis metodas yra idealus pacientams norintiems pasiekti greitų rezultatų. Tai nesudėtinga procedūra, kurios metu „Zoom“ lempos šviesa švitinamas tiesiogiai ant dantų paviršiaus užteptas „Zoom“ gelis. Po šios procedūros dantys tampa bent šešiais tonais šviesesni.
Kai kuriais atvejais išbalinti galima ir tetraciklinius dantis, pakeitusius savo spalvą dėl antibiotikų. Tačiau balinant tokius dantis neužtenka vienos procedūros, balinimas trukti nuo 1 - 3 mėn. Po procedūros privalomas atlikti ir dantų balinimas kapomis namuose. Ši procedūra padeda užtvirtinti pasiektus rezultatus.
Endodontinis pavienių dantų balinimas
Endodontiškai gydytų ir negyvų dantų balinimas gerokai skiriasi nuo įprastų metodų. Negyvi dantys yra balinami iš vidaus į danties kanalą įvedant specialią medžiagą. Ši procedūra kartojama vieną kartą per du metus, nes tokiu tempu negyvi dantys keičia spalvą.

Norintiems gražios šypsenos

Šiais laikais kreivi dantys jau ne problema. Kas daryti jei dantys yra netaisyklingi, kreivi ar yra netaisyklingo sąkandžio problemų? Paprasta, dabar yra taikomas ortodontinis gydymas, kuris padeda ištiesinti ir atstatyti gražią natūralią šypseną. Tačiau ar visi žmonės žino kaip šis gydymas vyksta, kokie metodai naudojami dantims taisyti ir kiek laiko trunka gydymas?
Breketai, kas tai?
Breketai – nenuimami, prie dantų paviršiaus tvirtinami, ortodontiniai aparatai, skirti netaisyklingo sąkandžio gydymui bei dantų tiesinimui. Dažniausiai netaisyklingas sąkandis formuojasi dėl genetinių priežasčių, žalingų įpročių ar mitybos įpročių. Dantų padėtį ir sąkandžio ypatumus galima paveldėti iš tėvų ar senelių, o netaisyklingas rijimas, netaisyklinga liežuvio padėtis, minkštas maistas taip pat įtakoja dantų tiesumą.
Breketai, ant dantų paviršiaus visam gydymo laikotarpiui. Vėliau jie yra nuimami, o gydymas trunka vidutiniškai apie dvejus metus. Šiuo gydymo laikotarpiu pacientas turi lankytis pas gydytoją-ortodontą maždaug kas 6–8 savaites.
Breketai specialių klijų pagalba klijuojami ant dantų, o ortodontinės vielos (jungiančios dantis) juos judina. Nesvarbu kokio amžiaus yra pacientas – breketais yra įmanoma ištiesinti bet kokį dantų kreivumą.
Breketai būna įvairių rūšių, o tinkamiausią iš jų parenka gydytojas-ortodontas. Breketų rūšies parinkimas dažniausiai priklauso nuo paciento situacijos bei pageidavimų.
Breketų rūšys:

• Metaliniai breketai – dažniausiai naudojami breketai. Jie yra gaminami iš kokybiškų lydinių, tvirti ir atsparūs lūžimui ar skilimui.
• Keramikiniai breketai – pradedama naudoti vis dažniau. Jų spalva skiriasi labai nedaug nuo pačio danties.Keraminius breketus galima dėti ant visų arba ant labiau matomų dantų.
• Naujos technologijos (beligatūriniai) breketai – sparčiai populiarėjantys breketai. Beligatūriniai breketai yra estetiškesni, gali būti metaliniai, pusiau metaliniai-keramikiniai bei safyriniai su metaliniu užraktu.
• Safyriniai breketai – skaidrūs dantų breketai, kurie atspindi natūralią dantų spalvą, todėl yra praktiškai nepastebimi.
• Spalvoti elastikai – šie breketai ypač patinka vaikams ir paaugliams. Šis ortodontinis gydymas jiems gali pavirsti įdomia ir smagia patirtimi.

Gydymas breketais nėra vienintelė išeitis norint ištaisyti kreivus dantis. Pasitelkiant estetinį plombavimą, dantų tiesinimas taip pat yra įmanomas.

Estetinis plombavimas Vilniuje?

Kaip jau daugelis žino, šypsenos grožis priklauso nuo įvairiausių dalykų. Pavyzdžiui, dantų dydžio, jų formos, spalvos, taisyklingo išsidėstymo ir t.t. Estetinis plombavimas kaip tik gali padėti atgaivinti gražią šypseną.

Estetinis plombavimas – vienas iš odontologijos metodų padedantis atkurti nuskilusius bei kitaip pažeistus dantis. Dantys yra atkuriami sluoksniais, o danties išvaizda sukuriama natūrali – atkuriama danties spalva, skaidrumas, forma, individualūs danties bruožai.
Estetinis plombavimas yra rekomenduojamas jei:

1. dantys yra pažeisti ėduonies;
2. pakeitė spalvą;
3. nudilo ar nuskilo;
4. plombuoti senomis, nekokybiškomis plombomis;
5. dantys netaisyklingai sudygę eilėje (pvz., tobulintina dantų forma – dydis, spalva, šalinami dideli tarpai tarp dantų).

Estetinis plombavimas – dažnai pasirenkamas gydymas, nes:

1. sustiprina dantį;
2. suteikia natūralią, gražią, estetišką išvaizdą;
3. labiausiai tinkamas gydymas, kai vaikui ar paaugliui nuskyla dantis;
4. greitas gydymas (pakanka vos kelių apsilankymų);
5. dantis yra pažeidžiamas mažiau nei protezuojant;
6. nuskilimą galima lengvai pakoreguoti vieno apsilankymo pas gydytoją metu;
7. gali būti taikomas kaip alternatyva gydymui breketais ar protezavimui.

Estetinis plombavimas tarnauja gana ilgai, jei dantys yra tinkamai prižiūrimi. Pasirinkus estetinį plombavimą Vilniuje, specialistai suteiks visapusišką pagalbą. Tačiau esant kreiviems dantims – labiau tinka ortodontinis gydymas breketais, kuris užtrunka ilgiau nei estetinis plombavimas, tačiau abu būdai siekia vieno tikslo – užtikrinti nuostabią, estetišką šypseną.

Estetinis plombavimas ir dantų protezavimas

Estetinis plombavimas
Estetinis plombavimas – estetinės odontologijos metodas, naudojamas atkurti nuskilusius, nudilusius bei ėduonies pažeistus dantis. Šis metodas taip pat veiksmingai padeda padailinti dantų formą, uždaryti tarpus tarp dantų ar pakeisti senas plombas, kurios išsiskiria spalva, į nepastebimas restauracijas.
Naudojant estetinio plombavimo paslaugas, dantys yra atkuriami sluoksniais (artimais natūraliai danties anatomijai), o danties išvaizda sukuriama natūrali, t.y. atkuriama danties spalva, skaidrumas, forma, individualūs danties bruožai.
Prieš atliekant estetinį plombavimą, danties ertmė yra kruopščiai išvaloma, pašalinamas pažeistas ir suminkštėjęs danties audinys bei pakitusios spalvos audinio dalys. Išvalyta ir paruošta ertmė užpildoma plomba, kuri per kelias sekundes sukietėja. Plombos paviršius nupoliruojamas lygiai, taip kad nesiskirtų nuo danties formos. Estetinis plombavimas gali tarnauti net 8-10 metų ir ilgiau, tačiau tai priklauso nuo paciento teisingos dantų priežiūros.
Plombuojant galinius, krūminius, dantis, svarbu ne tik užpildyti danties ertmę, bet ir taisyklingai atkurti natūralią danties formą. Būtent tai užkirs kelią kramtymo efektyvumo silpnėjimui, sąkandžio sužemėjimui, dantų migracijai, išilgėjimui, kas vėliau gali išsivystyti į apatinio žandikaulio sąnario patologiją.
Kodėl svarbu atkurti pažeistus dantis?
Pažeisti ir negydomi dantys pradeda irti, o kai pažeisto danties emalis yra neapsaugotas, dantis tampa jautrus ir skausmingas. Karštas, šaltas, saldus ar rūgštus maistas/gėrimas dirgina pažeistus dantis ir sukelia nemalonius pojūčius. Taipogi, pažeisti ir negydomi dantys yra neatsparūs ir lengvai paveikiami bakterijų, sukeliančių įvairias ligas, o neatkurtuose dantų audiniuose daug greičiau vystosi ertmės, vėliau tampančios dantų skausmų ir ligų priežastimi.
Estetinis plombavimas gali būti taikomas gydyti ir gražinti tiek priekinius, tiek galinius dantis. Vienos estetinio plombavimo procedūros metu galima atkurti nuo 4 iki 6 pažeistų dantų, todėl norimi rezultatai jau pastebimi po pirmojo apsilankymo.
Estetinis plombavimas atliekamas naudojant aukščiausios kokybės plombavimo medžiagas, kurios yra saugios sveikatai, atitinka natūralią dantų spalvą bei blizgesį ir yra plika akimi iš esmės nematomos, nes parenkamas konkretaus danties spalvą ir skaidrumą atitinkantis plombavimo medžiagos atspalvis. Taip pat ši plombavimo procedūra yra visiškai neskausminga ir nesukelia diskomforto.
Kodėl estetinis dantų plombavimas yra geriau nei dantų protezavimas?
Įskaitant kliento poreikius, Vilniaus specialistai suderina estetinį plombavimą su dantų protezavimu. Kiekvienas gydytojas-odontologas turi savo darbų foto pavyzdžius (kas leidžia geriau suprasti estetinio plombavimo bei protezavimo galimybes), kurias po procedūros priekinių dantų srityje, žmonės gali atsiimti fotografiją „iki ir po“. Tačiau sakoma, jog estetinis plombavimas yra veiksmingesnis (žinoma, ne visuomet) nei dantų protezavimas.
Estetinio plombavimo pagrindiniai pliusai:

• estetiška, natūrali, šilta išvaizda (ko dažnai nebūna dantis protezuojant);
• mažiau pašalinama danties audinių nei protezuojant;
• sustiprina dantį;
• greitas (per vieną, kelis vizitus) sprendimas;
• tinka vaikams, jaunimui nuskilus dantims;
• kai kuriais atvejais gali būti kaip alternatyva ortodontiniam (breketais, kt.) gydymui, protezavimui;
• nėra laboratorinių procedūrų (sutaupomas laikas, finansai);
• nuskilus restauracijai, galima lengvai pakoreguoti vieno vizito metu;

Estetinio plombavimo pagrindiniai minusai:

• kietinant helio lempa, plomba susitraukia (vėliau gali atsirasti kraštinis plombų nevientisumas);
• plombuotas dantis labiau kaupia apnašas, todėl rekomenduojama restauracijas nupoliruoti kasmetinės profesionalios higienos metu;
• estetiškos ir kokybiškos restauracijos reikalauja iš odontologo patirties, profesionalumo ir talentingumo.
Vilniuje dirba patyrę gydytojai, kurie pasirengę profesionaliai, kokybiškai, su kantrybe ir kruopščiai suteikti estetinio plombavimo paslaugas. Tik estetinio plombavimo procedūros dėka dantys taps sveiki ir apsaugoti, o šypsena – žavi. Žinoma, rekomenduojama bent 2 kartus per metus pasitikrinti dantis pas gydytoją-odontologą ir atlikti poliravimą dantų, kuriems buvo atliktas estetinis plombavimas.

Įdomybės apie dantis ir odontologiją

Šiame straipsnyje, kaip buvo galima suprasti iš pavadinimo, pateiksiu įdomių ir netikėtų faktų apie dantis ir odontologijos mokslą.

• Danties emalis, kurį aptinkame ant danties paviršiaus yra kiečiausia viso žmogaus kūno dalis.
• Ar žinojote, kad dantys pradeda formuotis dar negimusiam kūdikiui. Pirmieji pieniniai dantys pradeda augti kūdikiui dar būnant motinos pilve, tačiau pro dantenas šie prasiskverbia, tik kai mažylis sulaukia 6-12 mėnesių amžiaus.
• Žmogaus dantys klasifikuojamai į 4 skirtingas grupes: kandžiai, iltys, prieškrūminiai dantys, krūminiai dantys. Kiekvienos klasės dantys atlieka skirtingas funkcijas maisto apdorojimo metu.
• Žmonės skirtingai nei kai kurie gyvūnai turi tik 2 rinkinius dantų. Tai yra pieniniai ir nuolatiniai dantys. O štai drambliai turi 5 skirtingus rinkinius, įdomu, kad dažniausiai šie gyvūnai miršta būtent tada, kada paskutinis dantų rinkinys sugenda.
• Pasaulyje nėra žmonių turinčių vienodus dantų įspaudus arba kitai vadinamus vienodus dantų rinkinius. Kiekvieno žmogaus dantys yra unikalūs ir atstoja pirštų antspaudus.
• Kiekvienas žmogus per gyvenimą pagamina apie 24000 litrų seilių. Tokio kiekio pakaktų užpildyti dviems olimpiniams baseinams. Seilės padeda skaidyti maistą, apsaugo nuo dehidratacijos ir taip pat apsaugo dantis nuo bakterijų.
• Vidutinis žmogus praleidžia 39 dienas dantų valymui per visą savo gyvenimą.
• Nemažas kiekis ligų yra siejama su burnos higiena, pavyzdžiui širdies ligos, ostereoporozė ir diabetas.
• Viena trečioji dantų dalies yra pasislėpusi po dantenomis, taigi mes matome tik dalį savo dantų.
• Dantų gedimai yra antra dažniausiai liga pasaulyje. Šią lenkia tik sloga.
• Pirmoji dantų pasta buvo išrasta Egipte maždaug prieš 5000 metų. Tuometinės pastos sudėtyje buvo druska, mėtos ir pipirai.
• Pirmasis dantų šepetukas buvo išrastas Kinijoje apie 1600 metus. Prieš tai dantų valymui naudoti pagaliukai.
• Yra nustatyta, kad tam tikras sūrio rūšis ir juodas šokoladas gali apsaugoti dantis nuo gedimų.
• Nevalant dantų specialiu siūlu lieka neišvalyta apie 35 procentai dantų paviršiaus.
• Dabar greitai populiarėjantys dantų implantai pirmą kartą buvo panaudoti majų. Majai implantavo jūrų kriaukles. Žinoma šiuolaikiniai dantų implantai yra kur kas tobulesni, o pati implantacijos procedūra pasižymiu dideliu sėkmės procentu.
• Sraigės burnoje galima aptiki 25 tūkstančius dantų.
• Viduramžiais odontologiją praktikavo vienuoliai, kirpėjai ir kalviai. Tik 19 amžiuje atsirado pirmieji medikai, kurie pradėjo specializuotis odontologijoje.
• Tyrimais nustatyta, kad vidutinė moteris šypsosi 62 kartus per dieną. Vyrai šypsosi 8 kartus. Vaikai šypsos 400 kartų per dieną. Kiek kartų nusišypsote Jūs?
• Apskaičiuota, kad įvairių sporto šakų sportininkai kartu sudėjus per metus netenka apie 5 milijonų dantų. Regis apsauginės kapos nepamaišytų, kiekvienam užsiimančiam, bet kokiu sportu.
• Dantų implantai buvo atrasti atsitiktinai bandomajam triušiui implantavus titaninį metalo gabalėlį.
• Odontologai rekomenduoja dantų šepetėlį laikyti bent 50 centimetrų atstumu nuo tualeto, kadangi bakterijos nuo klozeto oru gali nukeliauti panašų atstumą.
• Kiekvieną diena vidutinis žmogus praleidžia 8 su puse valandos miegodamas, 1 valandą valgydamas, 7.2 minutes padėdamas kitiems ir tik 50 sekundžių valydamas dantis. Odontologai rekomenduoja dantis valyti bet 2 – 3 minutes, tris kartus per dieną.
Nepamirškite: norėdami apsaugoti savo dantis ir sutaupyti pinigų, valykite dantis 2 – 3 minutes per dieną po 3 kartus.

Odontologijos vystymasis

Dantys žmonėms ramybės neduoda jau keletą tūkstančių metų. Dalį erzina nuolatinė jų priežiūra, kiti yra tikri datų priežiūros fanatai, o daliai entuziastų tai yra hobis ir pragyvenimo šaltinis. Būtent apie tokių entuziastų išradimus bei apie įdomius faktus susijusius su odontologija ir papasakosiu šiame straipsnyje.

1. Daugelis mokslininkų ir istorikų dantų kabes datuoja senovės istorijos epochai. Manoma, kad pirmieji dantų tiesinimui skirti prietaisai atsirado apie 2030 metus prieš Kristų. O apie 400 – 300 metus prieš Kristų dantų tiesinimo metodikas aprašė Hipokratas ir Aristotelis. Jų rašytiniai šaltiniai laikomi odontologijos mokslo pradžia.
2. Šventoji Apolonija nekaltoji kankinė nukankinta represijų prieš krikščionis metu Aleksandrijoje. Legenda teigia, kad šiai moteriai kankinimų metu buvo išrauti visi dantys ir po to suskaldyti į šipulius. Dėl šios priežasties Šv. Apolonija yra laikoma odontologijos ir žmonių kenčiančių nuo dantų skausmo globėja.
3. Pirmoji žinoma civilizacija, kurios istorijoje buvo naudojami dantų implantai buvo majų. 1931 metais Hondūro teritorijoje kasinėjimų metu buvo atrasta žandikaulio dalis su implantuotomis 3 jūros kriauklėmis. Radinys datuojamas maždaug apie 600 metus po Kristaus. Taigi pirmieji dantų implantai manoma, kad buvo pradėti naudoti ne Europoje ar Afrikoje, o būtent Pietų Amerikoje.
4. Pirmasis dantų šepetėlis buvo pagamintas iš šerno šerių Kinijoje, Tang dinastijos valdymo laikotarpiu (619 – 907 m. po Kristaus). Atradimas keliautojų ir pirklių buvo atgabentas į Europą maždaug XVII amžiuje. Maždaug iki XX amžiaus vidurio iš šerno ir arklio šerių gaminami dantų šepetėliai buvo importuojami į Jungtinę Karalystę. Pirmasis nailono šerius naudojantis dantų šepetėlis prekyboje pasirodė 1938 metaus Vasario 24 dieną.
5. „The Operator for Teeth“ pirmoji dantų operacijas aprašanti knyga buvo išleista 1685 metais. Ją parašė britas chirurgas Charles Allen. Šiuo metu yra teišlikusios dvi šios knygos kopijos.
6. 1816 metais Auguste Taveau sukūrė pirmąsias dantų plombas pagamintas iš sidabrinių monetų ir gyvsidabrio, šį išradimą leista naudoti tik po 10 metų, tam tikroms mokslininkų draugijos patvirtinus lydinio saugumą.
7. Pirmoji moteris baigusi odontologijos mokslus buvo Lucy B. Hobbs iš New York. Savo laipsnį ši moteris apsigynė Sinsinačio odontologijos koledže 1864 metais.
8. Pirmasis atvejis, kuomet žmonių kūnai buvo identifikuojami pagal jų dantų taisymo istoriją buvo Vienos operos gaisras 1878 metais. Tokia pati praktika buvo naudojama ir 1897 metais Paryžiaus gaisro metu. Vėliau ši praktika dėl mažos paklaidos išplito visame pasaulyje ir yra naudojama iki dabar. Oscar Amoedo buvo pirmasis šia tema parašęs vadovėlį.
9. Fluorido tyrimai pradėti 1901 metais jaunam odontologijos studentui Frederick McKay pastebėjus, kad daliai jo tyrimuose dalyvaujančių pacientų yra atsiradusios juodos dėmės, tačiau šių pacientų dantys buvo atsparesni gedimams. Fluoridas iki dabar yra vienas stipriausių odontologų ginklų prieš dantų gedimus.
10. 1900 metais Greene Vadiman Black suklasifikavo karieso atvejus. Ši klasifikacija naudojama iki mūsų laikų pridėjus tik vieną naują kategoriją.
11. Modernus dantų grąžtas naudojantis oro turbiną buvo sukurtas John Patrick Walsh. Pirmasis jo išradimo prototipas buvo parduotas 1957 metais Amerikoje.
12. 2007 metais Australų atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad odontologijos kabinetų bijantys žmonės yra linkę atidėti apsilankymus juose. Būtent dėl šios baimės tokiems pacientams tenka gydyti pažeistus dantis gerokai ilgiau nei tokios baimės neturintiems.

Ką reikėtų žinoti apie breketus?

Per pastaruosius dešimt metų breketai gerokai pasikeitė. Kai, kurie žmonės vis dar tiki įvairiais mitais apie kabes, kurie jau gana senai nebeegzistuoja. Šiame straipsnyje pasistengsiu paaiškinti dabartines kabių nešiojimo tendencijasi ir ką reikia žinoti prieš pradedant ortodontinį dantų gydymą.

1. Breketus gali nešioti bet kokio amžiaus žmonės. Dauguma žmonių mano, kad breketus galima nešioti tik vaikystėje ar paauglystėje. Šis teiginys yra neteisingas. Kabės gali padėti bet kokio amžiaus žmonėms. Visgi išskirtiniais atvejais, jei paciento žandikaulio kaulas yra sunykęs dėl iškritusių dantų kabės nebus tinkamiausiais pasirinkimas dantų tiesinimui.
2. Tinkamas sąkandis tiek pat svarbu kiek estetinė išvaizda. Kartais žmonės mano, kad kabės yra skirtos vien dantų tiesinimui. Iš tikrųjų šis išradimas atneša kur kas didesnę naudą. Konsultacijos metu ortodontas turi įvertinti gausybę faktorių. Ar dantys tiesūs? Ar tinkamai susikanda? Ar liežuvis patogiai glunda prie priekinių dantų? Ar pacientui neskauda sukandant dantis žandikaulio ir t.t. Nors šis darbas gana sudėtingas, tačiau breketai atnešama nauda yra tikrai vertinga. Bene vienas svarbiausių gydymo breketais tikslų yra pasiekti kad skandis taptų taisyklingas. Tai pasiekus tampa lengviau kramtyti maistą, aiškiau ir raiškiau kalbėti.
3. Kabių tipas nėra toks svarbus. Ne visi žmonės yra tinkamais kandidatais nešioti nematomus breketus. Dažnas vyresnio mažiaus pacientai tikisi, kad jam bus pritaikytos mažiau pastebimos kabes, tačiau gana mažas procentas gali nešioti tokius įtaisus. To priežastys yra labai paprastos, mažiau pastebimos kabės sunkesniems atvejams tiesiog nepadėtų. Vis dėlto tradicinės kabės nebėra tokios, kaip buvo prieš 10 metų. Šiuo metu įmanoma gauti įvairių spalvų breketus. Pavyzdžiui Azijoje paskutiniu metu paaugliai nešioja kabes net tuomet, kai jiems to nereikia, tokios mados tendencijos pasiekė minėtą žemyną. Taigi neprisiriškite prie vieno kabių tipo, klausykite specialisto patarimo, kuris pasiūlys tinkamiausią ir efektyviausią variantą.
4. Kaina ir gydymo laikas varijuoja. Breketai nėra pigus malonumas ir kainuoja gana nemažai. Galima paminėti ir tai, kad sunkiau pastebimos kabės yra kur kas brangesnės nei įprastinės. Taip pat reikia suprasti, kad gydymo laikas taip skirtingiems atvejams yra skirtingas. Vidutinis gydymo laikas naudojant kabes yra apie 2–eji metai.
5. Labai svarbu kruopščiai prižiūrėti dantis nešiojant kabes. Ar manote, kad apsimoka užtrukti pora metų ir išleisti kelis tūkstančius litų nešiojant kabes, tačiau po to likti nepatenkintiems rezultatu? Nemanau... Nešiojant breketus labai svarbu dantis valyti bent 3 kartus per dieną, o dar geriau kiekvieną kartą po valgio. Gali atrodyti, kad tokia priežiūra yra sudėtinga, tačiau prie visko yra priprantama, kai norima pasiekti gerus rezultatus. O priežastis, kodėl dantis reikia valyti taip dažnai yra labai paprasta, maisto likučiai įstringa tarp breketų ir gadina dantis. Taip pat yra patariama dantis valyti specialiu siūlu bent kartą per dieną. Be to nešiojant breketus nepatariama naudoti balinančių dantų pastų. Taip yra dėl to, kad nuėmus kabes dantys gali turėti kelis atspalvius.
6. Nuėmus breketus turėsite nešioti specialius fiksatorius, kurių pagalba dantims neleidžiama sugrįžti į senąją būseną. Nuėmus breketus ortodontas padarys specialius įspaudus pagal, kuriuos pagamins esamai dantų padėčiai pritaikytus fiksatorius. Šiuos fiksatorius dažniausiai patariama dėvėti naktimis, tokios procedūros pakanka dantų grįžimo į ankstesnę padėtį prevencijai.

Šį kartą tiek apie brektus ir šių nešiojimo ypatumus. Nebijokite kabių nepaisant savo amžiaus, nes po kelių metų galite turėti tiesius ir gražius dantis.

Istorija: dantų estetika praeityje

Daugeliui turbūt yra tekę girdėti, kad kosmetinė odontologija per paskutiniuosius dešimtmečius itin išpopuliarėjo. Žinoma, dėl tokio augančio populiarumo reikia dėkoti gerėjančioms odontologinėms technologijoms ir mokslininkams dirbantiems šioje srityje. Dantų balinimas, laminatės dantų implantai estetinio plombavimo procedūros tobulėdamos atveria naujas galimybes odontologijos kabinetams aptarnauti pacientus kur kas greičiau ir kokybiškiau. Visgi estetinio plombavimo procedūros buvo naudojamos ir gilioje praeityje.
Kai kurios kosmetinės odontologijos procedūros ir metodai praktikoje naudojami jau tūkstančius metų. Jau nuo senų laikų yra žinoma, kad burnos higiena leidžia dantis išsaugoti sveikus ir baltus ilgesnį laiką, dar 3000 metų prieš mūsų ėrą dantų valymui buvo naudojamos įvairios medinės lazdelės padedančios išvalyti apnašas.
Pirmasis dantų šepetėlis naudojantis šerius buvo pagamintas maždaug apie 1400 metus Kinijoje, tačiau jis nebuvo labai kokybiškas. 1938 metais DuPont įmonė išsprendė šią problemą ir pagamino pirmąjį dantų šepetėlį iš nailono. 1961 metais pagamintas pirmasis elektrinis dantų valymui skirtas įrenginys.
Estetinė odontologija praeityje
Istorikai nėra aptikę daug dokumentų pasakojančių apie senovėje naudotas estetinės odontologijos priemones, bet yra žinoma, kad senosios civilizacijos naudojo dantų pakaitalus šiems iškritus. Maždaug apie 700 metus prieš kristų Etruskai dantų protezus gamino iš dramblio kaulo ir kitų gyvūnų kaulų. Kartais pakaitiniai dantys buvo ištraukiami iš negyvų žmonių ar gyvulių, tokia praktika buvo naudojama iki 1800 metų.
Apie 200 metus prieš Kristų Etruskai pradėjo naudoti auksą dantų protezavime. Būtent tuo metu atsirado pirmosios dantų karūnėlės, visgi yra manoma, kad auksiniai dantys tuo metu buvo naudojami daugiau praktiniais tikslais nei estetiniais. Kitos civilizacijos taip pat naudojo dantų protezus. Pavyzdžiui egiptiečiai protezams pasitelkdavo jūros kriaukles.
Tie patys egiptiečiai dantų balinimui naudojo actą ir pemzą. O štai Romos gyventojai dantų balinimui pasitelkdavo netgi šlapimą. Nors tokia priemonė neatrodo labai veiksminga, tačiau šlapime esantis amoniakas iš tiesų šviesina dantis, tokia praktika naudota iki 18 amžiaus. Tik nebandykite šių priemonių namuose odontologijos kabinetuose specialistai kiekvienam gali pasiūlyti kur kas veiksmingesnių priemonių.
Viduramžiai
Viduramžiais odontologų pareigas pradėjo eiti kirpėjai. Maždaug apie 1210 metus pradėjo formuotis pirmosios kirpėjų gildijos, kuriose šios profesijos atstovai dalindavosi dantų operacijų metodikomis ir dantų higienos patarimais. Visgi maždaug nuo 1400 metų kirpėjai pradėjo mažiau specifikuoti dantų priežiūroje.
Aukso amžius
Nuo 16 amžiaus estetinė odontologija pradėjo įgauti vis didesnę paklausą. Specialistai Europoje vėl pradėjo naudoti dramblio kaulą ir gyvūnų dantis, vėliau pradėta naudoti geležis, tačiau visi bandymai nebuvo labai sėkmingi. Maždaug apie 1770 metus odontologijoje pradėti naudoti pirmieji porcelianiniai protezai. Neužilgo specialistai pradėjo naudoti gipsą, kurio pagalba buvo išgaunami dantų įspaudai ir pagaminami kur kas patogesni ir kokybiškesni implantai.
Porcelianiniai dantys tapo itin populiarūs 19 amžiuje, ko pasėkoje gaunant didesnes pajamas odontologija kaip medicinos šaka pradėjo sulaukti didesnio dėmesio. 1840 metais protezų karkasui gaminti buvo pradėta naudoti guma. O 1903 metais Charles Land sukūrė pirmąją porcelianinę karūnėlę, kurios pagalba buvo galima pakeisti dideles sidabro plombas ir auksinius dantis.
Mūsų laikais estetinis plombavimas Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose yra įprasta procedūra. Jeigu senovėje sugedę dantys buvo taisomi raunant dantį ar užtaisant jį aukso ir sidabro plombomis, tai dabar net ir nuskilusiems dantims yra įmanoma sugrąžinti seną išvaizdą. Aišku jau nebekalbe apie vis labiau populiarėjančius dantų implantuos ar tokius išradimus kaip laminatės.

Medicina ir turizmas Rytų Europoje

Pastaraisiais metais Rytų Europa tampa vis dažnesniu pasirinkimu D. Britanijos ir kitų Vakarų Europos šalių piliečiams norintiems atlikti įvairias kosmetinės medicinos procedūras. Pradedant apgamų šalinimu ar odos patempimu, baigiant dantų estetiniu plombavimu. Žinoma, šios tendencijos priežastis, kur kas pigesnė paslaugų kaina...
Paklausa
Pastebima, kad kosmetinės medicinos turistų srautas išaugo pigioms oro linijoms, tokioms kaip Wizzair ar Ryanair atidarius skrydžius rytų Europos kryptimi. Prieš tai, pavyzdžiui, Vengrija pasižymėjo gausiu kosmetinės medicinos turistų skaičiumi iš šalia esančių šalių: Vokietijos ir Austrijos. Palyginimui plastinės chirurgijos operacija, tarkime, kaklo odos patempimas Jungtinėje Karalystėje kainuoja apie 5000 svarų sterlingų, o štai Budapešte tokia pati operacija atliekama už 2000 svarų sterlingų. Lietuvoje skirtingai nuo klinikos panaši operacija atliekama tarp 2000 -3000 svarų sterlingų.
Galime palyginti ir estetinio plombavimo procedūras. Londone panašios procedūros kaina prasideda nuo 150 svarų, o štai estetinis plombavimas Vilniuje kainuoja tarp 30 ir 150 svarų, reikia paminėti, kad kalbame apie krūminio danties estetinį plombavimą. Taip pat palyginimui patikrinkime porcelianinių vainikėlių kainą. Pavyzdžiui, vieno vainikėlio kaina Vengrijoje prasideda nuo 200 svarų, Lietuvoje kaina panaši, o štai Jungtinėje Karalystėje vainikėlio kaina prasideda nuo 500 svarų sterlingų. Kainos gali nežymiai skirtis, kadangi ne visos klinikos pateikia paslaugų sumas savo internetiniuose tinklalapiuose.
Įdomu, kad ši turizmo šaka neapsiriboja vien medicininėmis procedūromis. Specialiai susikūrusios naujo tipo turizmo agentūros šalia medicininių paslaugų siūlo ir platų lankytinų vietų pasirinkimą. Žinoma, kad Rytų Europa vadinamos sovietinio bloko šalys, į tokias įeina ir tokios valstybės, kaip Kroatija, kuri dagiau nei 20 metų yra pamėgta turistų, tačiau ir čia pavyzdžiui danties implanto kaina sudaro tik ketvirtadalį implantavimo procedūros kainos Jungtinėje Karalystėje. Žinoma, kad didžiausia kosmetinių paslaugų poreikį Rytų Europoje D.Britanijos turistai sukelia dėl itin mažų kainų, tačiau dar vienas svarbus faktorius specialistų išsilavinimas. Įdomu, kad D.Britanijoje, pavyzdžiui kosmetinės chirurgijos specialistai nėra apibrėžiami įstatymiškai, todėl šalyje, bet kas gali vadintis srities profesionalu. Akivaizdu dėl tokios priežasties kyla nesaugumo jausmas ir netgi yra pasitaikę keistų sukčiavimo atvejų.
Kaip užsitikrinti gerą vardą
Lietuvos specialistams svarbiausia užsitikrinti gerą vardą norint, kad kosmetinės medicinos turistų skaičius augtų. Dažnai yra susiduriama su problema, kad keliones organizuoja ir klinikas suranda turizmo agentūros esančios D. Britanijoje. Šios ne visada sugeba tinkamai parinkti klinikas atliekančias tokias procedūras, kurių reikalauja klientas. Bene, geriausias patarimas būtų siųsti tokioms agentūroms savo pagamintas brošiūras. Taip pat siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas reikalauti pacientą atsivežti savo medicininės istorijos knygutę ar kitą reikiamą informaciją. Taipogi pasirūpinti darbuotojais laisvai bendraujančiais Anglų kalba, tinkama komunikacija su pacientu itin svarbi.
Įdomu, kad Lietuva yra įvardijama, kaip viena iš patraukliausių tiek odontologijos tiek kosmetinės chirurgijos krypčių Rytų Europoje. Mūsų šalis patenka tarp tokių šalių kaip Lenkija, Čekija, Vengrija, Estija ir Kroatija. Visos šios šalys yra išskiriamos, kaip itin pigios lyginant su Vakarų Europa, tuo pačiu išskiriama specialistų darbo kokybė, bei pasižymi lankytinomis turistinėmis vietomis.
Visgi nepriklausomos statistinių tyrimų bendrovės pateikiamais duomenimis patraukliausiomis šalimis turistams norintiems atlikti tam tikras medicinines procedūras kaip ir ankščiau išlieka Lenkija ir Vengrija, nors įprastai kainų skirtumas čia yra mažesnis tik 20 procentų tačiau pacientai renkasi jau išbandytas šalis ir klinikas.
Lietuva išlieka, tarpe viena didžiausių potencialų turinčių valstybių kalbant apie medicininį turizmą, tačiau pačios klinikos turi įdėti pastangų norėdamos prisitraukti pacientus iš Vakarų Europos valstybių.

Šis bei tas apie breketus

Breketai. Ko gero nedaugelis labai nori nešioti šiuos ortodontinius prietaisus, tačiau daug žmonių tai verčia daryti noras turėti gražius ir tiesius dantis. Taigi šiame straipsnyje ketinu papasakoti apie breketus- kodėl jums gali šių prireikti, kaip jie veikia ir t.t.
Kodėl gali prireikti breketų?
Breketai reikalingi netaisyklingos dantų padėties ir blogo sukandimo gydymui.
Kaip veikia breketai?
Breketai- tai nedideli metaliniai arba keramikiniai prietaisai, tvirtinami prie kiekvieno paciento danties. Tarpusavyje sujungiami specialiu lanku ir sudaro vientisą breketų ( arba kabių) sistemą. Lanko ir jį tvirtinačių ligatūrų pagalba sukeliamas reikalingo stiprumo spaudimas dantims, dantys „stumiami“ reikalinga kryptimi. Labiausiai paplitę metaliniai breketai, tačiau pastaruoju metu atsiranda ir nauji nematomi ar mažiau matomi keramikiniai bei plastikiniai breketai.
Kaip prižiūrėti breketus?
Nešiojant breketus dantys reikalaus specialios išskirtinės priežiūros. Maistas gali dažnai įstrigti tarpdančiuose ir tarp breketų, o tinkamai nepašalinti maisto llikučiai gali sukelti dantenų uždegimą. Viso ortodontinio gydymo metu svaebu labai kruopščiai valyti dantis, naudoti specialius tarpdančių ir breketų valymo šepetėlius, naudoti specialų siūlą. Taip pat tenka laikytis ir specialaus mitybos režimo- vengti kietų maisto produktų, maistą susismulkinti prieš kramtant, nulupti kietą odelę nuo vaisių ir pan. Pasitaiko atvejų, kai valgant netinkamą maistą breketai atsiklijuoja nuo danties. Tokiu atveju pacientui reikia vėl apsilankyti pas specialistą, kad šis jį pritvistintų.
Po kabių
Dauguma žmonių kabes turi nešioti apie dvejus metus. Tačiau po ortodontinio gydumo dažnai tenka nešioti specialius fiksatorius ( jie vadinami reteineriais) dantų padėčiai stabilizuoti. Priklausomai nuo dantų būklės fiksatorius gali tekti nešioti nuolatos arba tik naktimis.
Breketai – faktai apie kurios nežinojote
• Manoma, kad apie 70 % pasaulio gyventojų turi su dantimis susijusių problemų, kurios reikalauja ortodontinio gydymo;
• Dauguma pasaulyje garsių įžymybių privalėjo nešioti dantų kabes. Tarpe jų tokios, kaip Tomas Krūzas ar GwenStefani;
• Tinkamiausias amžius pradėti ortodontinį gydymą yra jaunystėje. Klaidingai manoma, kad negalima gydyti žandikaulio nukrypimų neišaugus nuolatiniams dantims. JAV žandikaulio augimą gydomas jau nuo 3 metų amžiaus vaikams, tačiautam dažniausiai naudojamos ortodontinės plokštelės.
Ortodontinį gydymą galima pradėti, bet kokio mažiaus pacientams, žinoma, tai priklauso nuo dantų būklės. Breketai padeda ne tik pagrąžinti šypseną, tačiau ir palengvinti maisto kramtymą. Taisyklingas sąkandis užtikrins tinkamą maisto smulkinimą ir taip palengvins virškinamojo trakto veiklą. Taigi nebijokite pasiaukoti ir keletą metų nešioti ne visai estetiškai atrodančias kabes, kurios padės išvengti daugybės ateityje gręsiančių problemų.

Dantų kabės

Dantų kabės, tai sistema sudaryta iš daugybės breketų tvirtinamų prie dantų, kurie yra sujungti specialia tempiančia vielute. Kabės yra dažnai vadinamos, tiesiog breketais. Šis sistema skirta dantų tiesinimui. Šiame straipsnyje trumpai papasakosiu apie šiuolaikines kabes.
Kabių išradimas
Šiuolaikiniai breketai buvo išrasti Edward Hartley Angle, amerikiečių odontologo gimusio 1855 metais Pensilvanijos valstijoje mirė sulaukęs 75 –ekerių, 1930 metais.
Edward Hartley Angle studijavo Pensilvanijos Odontologinės Chirurgijos Koledže. 1887 metais įgavo medicinos daktaro specialybę. Nuo 1887 iki 1892 jis dirbo profesoriumi Minesotos Universitete, 1892 – 1898 metais profesoriavo Šiaurės Vakarų Universitete. Taip pat dirbo Vašingtono Universiteto medicinos departamente nuo 1897 -1899 metų.
1917 metais profesorius atidarė Angle Ortodontų mokyklą. Iš tiesų, E.H.Angle vienas pirmųjų mokslininkų pradėjusių vystyti ortodontijos mokslą. Jis suklasifikavo įvairiais dantų ir žandikaulio augimo anomalijas. Taip pat sukūrė pirmuosius prietaisus padedančius išgydyti nustatytus dantų ir žandikaulio augimo sutrikimus. Breketų tema išleido ne vieną knygą, kurių pagalba kabių sistemos tapo standartinėmis ir paplito visame pasaulyje. Būtent dėl šios priežasties E. H. Angle yra laikomas šiuolaikinių dantų kabių išradėju.
Šiuolaikiniai kabių tipai
• Patys populiariausi ir efektyviausi breketai vis dar išlieka metaliniai. Nors ankščiau šie atrodė gana bjauriai ir neestetiškai, tobulėjant tampa mažiau pastebimi. Šiuo metu Lietuvoje gana populiarūs žemo profilio breketai, kurie ne taip stipriai dirgina burnos gleivinę bei yra mažiau pastebimi.
• Pacientas reikalaujantiems breketų kurie nesimato, buvo sukurti keramikiniai, safyriniai ir plastikiniai breketai. Dėl to, kad šie breketai yra sunkiau pastebimi, juos pamėgo vyresnio amžiaus pacientai, vis dėlto reikėtų žinoti, kad gydymas naudojant šio tipo kabes užtrunka kur kas ilgiau.
• Kita breketų rūšis yra beligatūriniai. Šie breketai turi gana daug privalumų: rečiau reikia šalinti dantis, gydymas trunka gerokai trumpiau nei naudojant standartines sistemas, gydymo metu beveik nejaučiamas diskomfortas, retesnis lankymasis odontologijos klikose.
• Na ir paskutinioji rūšis yra liežuviniai breketai. Šie breketai prie dantų klijuojami yra iš liežuvio pusės. Dėl šios priežasties yra visai nematomi. Vis dėlto ši metodika turi keletą trūkumų: nešiojant šio tipo sistemą yra kur kas sunkiau tinkamai prižiūrėti ir valyti dantis, be to gana stipriai jaučiamas liežuvio gleivinės dirginimas, ši kur kas jautresnė nei lūpų. Galiausiai ne visi dantų kreivumo atvejai gali būti išgydomi pasitelkiant šią sistemą.
Įdomu, kad besivystančios technologijos neapleidžia ir ortodontijos srities. Pastaruoju metu Jungtinėse Amerikos Valstijose vis daugiau įmonių stengiasi pasiūlyti naujus ordotonginius gydymo metodus. Vieną iį tokių kampanijų yra Ora Metric, kuri tobulina specialią programą galinčią sumodeliuoti ir atkurti žmogaus sąkandį. Dėka šios programos ateityje bus galima sumažinti apsilankymų pas odontologą skaičių ir sutrumpinti laiką. Dantų žandikaulio spaudai bus pagaminami vieno apsilankymo metu.
Paskutinis JAV dantų kabių gamyboje naudojamas mados klyksmas yra NASA kosminėms programoms sukurtas specialus nikelio ir titano lydinys, kuris veikiamas šilumos pats pradeda plėstis. Būtent šio metalo lidinys naudojamas sujungiant breketus. Tinkamai sureguliavius kabių sistema ši natūraliai be odontontologo pagalbos stuma dantis norima kryptimi.
Šie išradimai tiek pacientams, tiek ortodontijos specialistams leidžia tikėtis, kad ateityje kabių montavimo procesai taps dar greitesni ir kokybiškesni. Galimas daiktas, kad po 10 metų breketai bus pritaisomi vieno apsilankymo metu ir bus visai nematomi ir beveik nejaučiami. O gal išsivysčius nanotechnologijoms dantų augimo kryptis bus reguliuojama robotų?

Odontologija praeityje ir dabar

Senovės odontologija
Šumere dabartiniame Irake 2000 metais prieš mūsų erą žmonės tikėjo, kad dantų gedimus sukelia kirminai. Šis medicininis dantų gedimų paaiškinimas Europoje išliko iki Tudorų valdymo laikų.
Dar viena su odontologija susijusi senovės civilizacija buvo Etruskai, gyvenę 800 metais prieš Kristų dabartinės Italijos teritorijoje. Šioje civilizacijoje pradėtos vienos pirmųjų dantų protezavimo procedūrų. Etruskų stomatologai gamindavo protezus iš žmonių ar gyvūnų dantų, kurie buvo sutvirtinami aukso liejiniu. Taipogi nestabilūs dantys šioje civilizacijoje buvo sutvirtinami tuo pačiu auksu. Vėliau šią technologiją perėmė romiečiai. O maždaug 400 metais prieš Kristų Hipokratas aprašė dantų gydymo metodus pasiskolintus būtent iš Etruskų.
Viduramžiais išsilavinimu galėjo pasigirti daugiausiai dvasininkai. Vienuoliai dirbdavo daktarais, chirurgais ir odontologais. Visgi 12 amžiuje bažnyčia uždraudė vienuoliams ir kunigams atlikti, bet kokias operacijas. Būtent tuo metu dantų priežiūros, o greičiau vien rovimo paslaugas pradėjo teikti kirpėjai.
Anglijos klestėjimo laikotarpiu Tudorams valdant šalį odontologinės procedūros nebuvo pakitusios, tačiau būtent šiuo laikotarpiu odontologija pradėjo tobulėti. 1530 metais pasirodė pirmasis unikalus to laikotarpio vadovėlis apie dantų gydymą. O maždaug 17 amžiuje dalis kirpėjų – chirurgų pradėjo specializuotis vien tik odontologinių procedūrų teikimui. 1685 metais pasirodė ir pirmasis mokomais leidinys Anglų kalba apie dantų priežiūrą, pavadinimu „Dantų operacijos“.
Verta paminėti, kad viduramžiais žmonės dantis valydavo naudodami medžio šakeles. Istorijoje yra užfiksuota tokių atvejų, kai „dantų pasta“ buvo gaminama iš kiaušinio lukštų. Visgi yra žinoma, kad tuometinėje Europoje nebuvo nieko panašaus į šiuolaikinius dantų šepetėlius, kurie buvo išrasti 1498 metais Kinijoje, tačiau jiems pasiekti Europą prireikė laiko. Panašūs į šiuolaikinius dantų šepetėlius prietaisai į Europą atkeliavo maždaug 17 amžiuje.
Modernioji odontologija
18 amžiuje odontologija tapo pagrįsta moksliniai bandymais. Maždaug 1728 metais prancūzų stomatologas Pieras Faučardas išleido knygą pavadintą „Chirurgas odontologas“, kurioje detaliai aprašė chirurgines odontologines procedūras. O 1771 metais anglas Džonas Hunteris išleido knygą pavadinimu „Natūrali žmogaus dantų istorija“, kurioje pasakojo apie dantis ir su jais susijusius biologinius procesus.
Stomatologija padarė didžiulius mokslinius šuolius vėlyvame 18 - ame ir 19 – ame amžiuose. Šiuo laikotarpiu buvo vystomas dantų protezavimas, 1770 metais pristatyti pirmieji dirbtiniai porcelianiniai dantys. 1790 metais Džošua Flagas išrado stomatologinę kėdę. 1832 metais Džeimsas Snelas Flagoo išradimą patobulino ir stomatologinė kėdė įgavo besireguliuojantį atlošą. Be to, 1820 metais auksinės plombos buvo pakeistos amalgamos lydiniu. 1846 metais Henris Mortonas odontologinių procedūrų metu nuskausminimui pasitelkė eterį. 1864 metais Džordžas Gelovsas išrado pirmąjį odontologinį gražtą. 1875 metais daktaras Grynas Odontologinį gražtą patobulino ir šis tapo elektriniu. Suspaustu oru varomas stomatologinis grąžtas buvo pristatytas 1957 metais.
Iki 19 amžiaus odontologijos buvo mokomasi praktikuojantis pas patyrusį meistrą. Tik 1860 metais Britanijos karališkasis chirurgijos koledžas pristatė naują mokslų kryptį odontologo profesijai gauti. 1879 metais sukurtas pirmasis odontologijos sertifikatus turinčių specialistų registras. Didžiojoje Britanijoje odontologu gali vadintis tik žmonės esantys minėtame registre. Įdomu, kad šis įstatymas veikia lig šiolei.
Tęsiant odontologinių atradimų moderniais laikais mintį svarbu paminėti, kad 6 – jame dešimtmetyje pradėti naudoti pirmieji dantų implantai. Titaninės šaknys pradėtos implantuoti į žmogaus žandikaulį, vėliau ant šių uždedant keramikinę karūnėlę. Ne toks sudėtingas sudėtingas, bet ne ką mažiau svarbus buvo nailoninio dantų šepetėlio išradimas 1938 metais. Taip pat 1896 metais rentgeno spinduliai pirmą kartą buvo panaudoti odontologinių procedūrų metu.

Besivaikant madas: breketai

Šiais laikais kartais tampa sudėtinga suvokti madų tendencijas. Dauguma paauglių pradėję nešioti kabes nori jų kuo greičiau atsikratyti. Tikrai neteigiu, kad breketai kenkia, visi suvokiame jų teikiamą naudą, tačiau dažnai šie estetiškai neatrodo. Kaip bebūtų tokiose Azijos šalyse, kaip Tailandas, Indonezija ir Kinija paaugliai svajoja nešioti didžiulius breketus...
Nors ši tendencija skamba gan nesuvokiamai, tačiau už jos slepiasi labai paprasta priežastis. Azijos vaikai nešiojantys breketus, taip parodo savo padėtį visuomenėje. Galimybė nešioti breketus atvaizduoja vaikų turtinę , statuso ir stiliaus padėtį. Žinoma, kad Bankoke originalios kabės kainuoja 1200 JAV dolerių. Taigi pagauliai trokšta dėvėti, ne tik tuos drabužius, kuriuos dėvi turtingieji arba kitaip grožio ikonos, bet ir tuo pačiu brangiuosius breketus. Prie kabių mados išplitimo prisidėjo ir Tailandiečių bei indoneziečių internetiniai naujienų tinklalapiai, kurie nuolatos aprašinėja žvaigždes nešiojančias breketus, pastaruoju metu, šiame regione paplitę Gven Stefani 90-ųjų nuotraukos, kuomet ši nešiojo korekcines kabes. Be to dainininkė daugelyje interviu pripažino, kad kabes taip pat nešiojo dėl stiliaus. Taigi Azijos regiono paaugliai intensyviai vaikosi madų.
Įdomu, kad vaikai, kuriems nereikalingos kabės stengiasi neatsilikti nuo regione išplitusio mados viruso. Paskutiniu metu Tailande, Indonezijoje ir Kinijoje dėl sparčiai plintančio mados viruso atsirado netikros įvairiaspalvės kabės, kurių kaina siekia apie 100 JAV dolerių. Įdomu, kad šias kabes galima nusipirkti paprasčiausiuose grožio salonuose, nebūtina keliauti į odontologijos kabinetą. Taip pat breketai būna ne tik skirtingų spalvų, tačiau ir su piešiniais, galima rinktis nuo tokių personažų, kaip Hello Kitty, Mickey Mouse ar tiesiog paprastų gėlių piešinukų. Paprastos kabės tvirtinasi labai paprastai, pirkėjui tereikia nusistatyti tinkamą vielutės ilgį ir šios galus pritvirtinti prie galinių krūminių dantų.
Žinoma, dauguma netikrų breketų nešiotojų nesuvokia į kokią riziką papuola. Yra nustatyta, kad ilgai nešiojant dirbtines kabes, kyla grėsmė sveikatai. Įprastos kabės, taip pat sukelia įvairių pavojų, kaip kalcio praradimas dantyse, burnos opos grėsmė ir ėduonies atsiradimo galimybė. O štai paskutiniu metu Azijos regione spaudoje pasirodo pranešimų, kad netikri breketai sukelia pavojų gyvybei. Tailando spaudoje teigiama, kad du paaugliai mirė dėl nešiojamų kabių. Netikri breketai sukėlė skydliaukės uždegimą 17 – mečiui tailandiečiui paaugliui, kuriam dėl infekcijos sustojo širdis. Antroji auka 14 – metė mergaitė, kuri breketus įsigijo iš neteisėtai veikiančios parduotuvės. Dėl šių dviejų atvejų Tailando valdžia uždraudė importuoti, gaminti ir pardavinėti dirbtines kabes. Užsiimantiems šiuo verslu gresia kalėjimas iki 6 mėnesių ir 1300 JAV dolerių bauda. Importuotojams baudos dar didesnės iki 1 metų kalėjimo. Šios bausmės buvo priimtos po valdžios atliktų tyrimų, kuomet dirbtinių breketų metalo lydiniuose buvo aptiktas gausus kiekis švino.
Deja šie draudimai visuomenėje, o ypač paauglių tarpe susilaukė visiškai kitokios reakcijos nei tikėjose Tailando valdžios organai. Šiuo metu šalies juodojoje rinkoje klesti netikrų kabių pardavinėtojai. Specialūs breketų gamybos rinkiniai vis dar parduodami internete bei blusų turguose, kurie itin populiarūs Azijos regione. Maištaujantys paaugliai nenori nusileisti valdžios draudimams ir siekia toliau išlikti madingais. Sunku nuspėti, kaip Tailando, Indonezijos bei Kinijos valdžioms seksis kovoti su šiuo naujuoju mados klyksmu atnešančiu netgi mirties atvejus.
Taigi nors šiame straipsnyje pasakoju apie madas besivaikančius jaunuolius visai kitame pasaulio krašte, kur mums vakariečiams kultūriniai skirtumai dažnai atrodo gerokai kitokie. Visgi nereikia pamiršti, kad per stiprus ir neapgalvotas madų vaikymasis gali sukelti pavojų kiekvieno gyvybei net ir mūsų kraštuose...

Įdomūs faktai apie breketus

Breketai odontologijoje naudojami gydant ortodontinius dantų pažeidimus. Ortodontija, tai odontologijos sritis, kuri padeda gydyti įgimtus ar įgytus dantų ir žandikaulio defektus. Kadangi kabes Lietuvoje nešioja vis daugiau žmonių nusprendžiau pateikti keletą įdomių faktų, rastų pasaulinėje literatūroje, apie šį odontologinį prietaisą.
1. Žmonės kartais mano, kad breketai gali suaktyvinti metalo detektorius oro uostuose. Būkite ramūs ši problema negresia. Naujausio tipo kabės naudoja lengvus nemagnetinius metalo lydinius, kurie nesukels Jums problemų susijusių su metalo dektektoriais.
2. Nešiojant breketus tarp paciento dantų atsiranda tarpai. Šis teiginys iš tiesų yra teisingas. Nešiojant breketus pacientas gali pastebėti, kad vieną savaitę tam tikrame tarpdantyje gali atsirasti didesnis tarpas, tačiau po kelių savaičių šis išnyksta... Tokiu būdu vyksta dantų tiesinimas, tai natūralus procesas nešiojant breketus.
3. Ar breketai gali susikabinti žmonėms besibučiuojant? Internete radau sklandantį teiginį, kad dviem žmonėms, nešiojantiems kabes, besibučiuojant šie gali sukibti. Teoriškai tokia tikimybė yra tačiau ji pakankamai maža, kadangi šiuolaikiniai breketai yra labai maži, taigi reikėtų gerokai pasistengti.
4. JAV maždaug 4 milijonai žmonių nešioja breketus, tai 1 milijonu daugiau nei gyvena Lietuvoje. Įdomu, kad tik 1 iš 4 žmonių yra jaunesni nei 18 metų.
5. Pirmasis mechaninis prietaisas dantų tiesinimui buvo pasiūlytas Romos gyventojo Gajaus Plinijaus Sekundo gyvenusio 23 – 79 mūsų eros metais. Šiuo metu vien tik JAV dirba daugiau nei 12 tūkstančių ortodontų.
6. Ortodontontinis gydymas breketais trunka nuo 12 iki 36 mėnesių, priklausomai nuo dantų problemų ir gydymo sėkmės.
7. Specialus cementas naudojamas breketų pritvirtinimui prie danties yra gaminamas su fluoru, kuris tirpstant cementui išsiskiria ant dantų.
8. Specialaus metalo vielutės kabėse yra suaktyvinamos pasitelkiant kūno šilumą. Šis metalas buvo išrastas NASA mokslininkų ir buvo naudojamas kosmoso programose.
9. Pirmosios į šiuolaikines kabes panašiausios buvo išrastos 1720 metais.
10. 400 metais prieš kristų Hipokratas išleido knygą apie dantų anomalijas, kurioje nagrinėjo ir netiesių dantų atsiradimo priežastis.
11. Senovės graikai dantų tiesinimui naudojo įvairių metalų rudų ir kačių vidaus organų mišinius.
12. 25 procentai amerikiečių turi iš naujo nešioti breketus, kadangi po gydymo nenaudoja fiksacinių kabių, kurios įtvirtina pasiektus rezultatus.
13. Filmo baisioji Bėtė žvaigždė gerai žinoma dėl savo šypsenos. Skirtingai nei garsiajame seriale merginai breketai nebuvo būtini nei vaikystėje, nei dabar. Visgi šypseną nuspręsta įvertinta nemenka 10 milijonų sumą.
14. Tamsiaisiais amžiais manyta, kad iš pakarto nusikaltėlio paimtas dantis turi tamsiųjų galių. Šių galių pagalba įmanoma atsiauginti ar ištiesinti dantis, taigi breketai tuo metu tikrai nebuvo reikalingi.
15. Dar vienas mitas sklandantis internetinėje erdvėje yra toks, kad žmonės nešiojantys breketus gali tekti žaibo aukomis. Šis teiginys yra visiškas prasimanymas.
16. Garsūs žmonės nešioję breketus: Ema Watson, Justinas Byberis, Gven Stefani, Keitė Peri, Tomas Kruzas, Driu Berimor, Šer, DIan Ros, Princas Haris.
Taigi šį kartą tiek faktų apie breketus. Jei negalite pasigirti žavinga tiesia šypsena drąsiai vykite pas odontologą - ortodontą ir pradėkite nešioti kabes. Jūs tikrai netapsite žaibo auka ar būsite nuolatos stabdomi oro uostuose, juk net pasaulio įžymybėms tenka nešioti šiuos odontologinius prietaisus.

Gyvenimas su breketais

Kaip jau buvo galima suprasti iš straipsnio pavadinimo, šiandien papasakosiu apie pirmąsias dienas, nešiojant breketus. Sužinosite, ko tikėtis iš apsilankymo odontologijos klinikoje, iš žmogaus lūpų patyrusio šią procedūrą.
Dažniausiai gydymas breketais užtrunka apie dvejus metus, priklausomai nuo dantų būsenos. Nuėmus kabes prasideda retencinis periodas. Jo metu rūpinamasi, kad dantys nesugrįžtų į buvusią būseną. Retencijai naudojamos retencinės plokštelės arba tam skirti fiksavimo aparatai reteineriai. Šis gydymo periodas gali trukti nuo nuo 1,5 iki 2,5 metų, priklausomai nuo buvusios anomalijos tipo, gydymo intensyvumo ir kitų faktorių.
Vienas iš populiariausių klausimų apie breketus yra ar šie sukelia skausmą? Atsakymas labai aiškus, pacientams tikrai neskauda apsilankymo pas odontologą metu dedant kabes. Diskomfortas pa jaučiamas po šios procedūros grįžus namo. Nemaloniausia būna pirmoji savaitė. Taip pat po pakartotinių apsilankymų, kuomet yra patempiama breketus laikanti vielutė - kurį laiką jaučiamas nemalonus skausmas.
Štai ko galima tikėtis dedantis breketus:
Apsilankymas odontologijos klinikoje. Kaip jau minėjau, procedūra nėra skausiminga. Per porą valandų po kabių uždėjimo daugumai žmonių turėtų pavykti ir pavalgyti. Tiesa, primosiomis dienomis patariama valgyti minkštesnį maistą, kadangi kietą gali būti sunku sukramtyti.
2 – 3 dienos po procedūros. Greičiausiai būtent šiomis dienomis jausis didžiausias nepatogumas burnoje. Taip bus dėlto, kad breketai sukels spaudimą dantims judėti į reikiamą poziciją. Odontologai gali pasiūlytis specialaus silikoninio tepalo, kuriuo ištepus breketus ir vielutes šie neerzins burnos ertmės. Taip pat jaučiamam skausmui sumažinti galima pasitelkti skalavimo procedūras sūriu vandeniu. Jaučiantiems didesnį skausmą odontologas turėtų išrašyti lengvų nuskausminamųjų.
5 dienos po procedūros. Paprastai praėjus tokiam laiko tarpui nebejaučiamas joks diskomfortas. Dantys ir burnos ertmė turėtų būti pripratusi prie breketų, taip pat greičiausiai nekils jokių problemų valgymo metu. Beje, odontologas turėtų patarti, kokių maisto produktų vertėtų vengti nešiojant kabes, nes šis gali sugadinti breketus.
Apsilankymai pas specialistą. Kaip jau minėjau, dauguma atvejų gydymas trunka nuo vienerių iki trejų metų. Žinoma, vystantis odontologijoje naudojamoms technologijoms šis laikotarpis vis trumpėja. Taip pat mažėja ir apsilankymų pas odontologą skaičius, kadangi procese naudojamos metalinės vielutės, skirtingai nei senosios, ilgiau išlaiko spaudimą. Įprasta, kad dabar pas specialistą tempimo procedūrai reikia lankytis kas 6 – 8 savaites.
Ir pabaigai keli atsakymai į man kilusius klausimus:
Kaip elgtis jei brektai lūžta ar tampa laisvi?
Breketai prie dantų tvirtinami pasitelkus specialius dantims skirtus klijus. Retais atvejais kabės gali atsiklijuoti nuo danties. Taip nutikus būtina iš karto skambinti odontologui ir susitarti dėl artimiausiu laiku įmanomo susitikimo. Jo metu specialistas pritvirtins pamestą breketą. Analogiškai reikia elgtis ir atlaisvėjus kabių vielutei.
Kaip tinkamai prižiūrėti breketus?
Svarbu , gerai valyti dantis ir naudoti tarpdančių siūlą. Dantų tiesinimo metu labai svarbu, kad dantenos ir dantys būtų sveiki. Odontologijos specialistai rekomenduoja, kad dantis valytumėtes ir tarpdančių siūlą naudotumėte po kiekvieno valgymo ir prieš einant miegoti. Jei tarp breketų liks maisto likučiai, tuoj pradės vystytis ėduonis. Kartais gydytojai, pacientams su breketais, skiria specialią fluoro žėlę, ši stiprina dantis gydymo metu. Beje, tinkamai nevalant dantų, atsiranda blogas burnos kvapas, dėl tarpdančiuose likusių maisto likučių.
Jūsų ortodontas gali rekomenduoti specialių šepetėlių, kurių pagalba lengviau pasieksite sunkiai prieinamas vietas. Taip pat nepamirškite ir tarpdančių valymo, kuris yra privalomas.

Odontologija: istorija ir įdomūs faktai

Pirmieji žmogaus odontologiniai bandymai taisyti dantis yra datuojami net apie 3000 metus prieš Kristų. Sugedusių dantų keliamas skausmas privertė žmoniją pradėti rūpintis dantimis ir mažinti skausmo sukeliamą diskomfortą. Būtent dėl žmogaus tingumo ir noro jausti komfortą atsirado dauguma pasaulio išradimų. Mokslininkai mano, kad pirmosios odontologinės operacijos buvo sugedusių dantų traukimas. Šiek tiek vėliau prasidėjo pirmieji dantų implantavimo bandymai. Egiptiečių, graikų, kinų mumijose aptinkami pirmieji protezai ir dantų šalinimo operacijų žymės.
Odontologai visais laikais asocijuodavosi su skausmu. Žinia, kad teks apsilankyti pas odontologą nė vienam nesukelia džiaugsmo. Štai dauguma vaikų keliones pas odontologus pasąmonėje suvokia kaip kankinimo formą. Tik išgirdus odontologinio grąžto garsą daugumai pacientų kūnų nubėga šiurpas, dalį užklumpa nerimo priepuoliai. Šitokie nutikimai nėra retenybė netgi šiuolaikinėje odontologijoje, nepaisant išsivysčiusių nuskausminimo procedūrų dalis pacientų vis viena jaučia didelę apsilankymo pas stomatologą baimę.
Neigiama stomatologų reputacija yra susiformavusi nepagrįstai. Žmonėms, bijantiems apsilankymų pas odontologą, verta plačiau pasidomėti apie šį mokslą. Taip specialistai taps žmogiškesni ir nesukels tokios baimės. Stomatologai stengiasi mums padėti, nes tik sveiki, stiprūs dantys leidžia gerai jaustis ir atrodyti. Be to odontologai sutaiso sugedusius dantis, užsiima bei jų estetine išvaizda, taip padėdami išvengti nepakeliamos skausmo agonijos ir diskomforto.
Toliau pateiksiu 10 faktų, kurių nežinojote apie odontologiją. Dalis teiginių yra smagūs ir juokingi, kiti paremti rimtais tyrimais. Šie faktai leis geriau pažinti stomatologijos šaką ir galbūt pakeis daugelio nuomonę apie stomatologus:
• Pagal 1997 metais TNS Gallup atliktą tyrimą JAV, odontologijos specializacija buvo įvertinta 5 – ąja vieta, kaip viena didžiausią pasitikėjimą sukeliančių.
• TNS Gallup tyrimo JAV metu buvo nustatyta, kad pacientai labiausiai vertina stomatologų asmeninio bendravimo įgūdžius. Taigi geras specialistas privalo sugebėti užmegzti ryšį su pacientu.
• Tokioje išsivysčiusioje šalyje, kaip Didžioji Britanija yra skaičiuojama, kad nuo pusės iki 75 procentų vaikų ir suaugusiųjų kenčia nuo įvairių dantų ligų.
Įdomūs faktai:
• Elektrinė kėdė buvo išrasta stomatologo. Dabar šios kedės naudojamos ne tik odontologijoje.
• Wiliam F. Semple Ohajo valstijoje 1869 metais užpatentavo pirmąją kramtomąją gumą.
• Praeityje, kai dar nebuvo išrasti dantų protezavimas ar implantai, stomatologai taip pat atlikdavo implantacijos operacijas. Įdomu, kad šiose pasitelkdavo iš negyvų žmonių „pasiskolintus “ dantis.
• Actekų odontologai dantų plombavimui naudojo geležies, vandens ir bambos pūkelių mišinį.
• Apie 1600 metus Japonijoje išplito paprotys moterims dantis dažytis juodai, taip parodant ištikimybę vyrams. Tokios procedūros buvo atliekamos to meto Japonijos odontologų kabinetuose.
• Pirmasis dantų grąžtas buvo išrastas 1949 metais zelandiečio Džono Patriko Waslho, kuriam dėl šio atradimo Didžiosios Britanijos karalius suteikė riterio statusą.
• Viduramžiuose dantistų pareigas Europoje dažniausiai atlikdavo kirpėjai arba kalviai. Visgi šie „specialistai“ dažniausiai atlikdavo tiktai vieną procedūrą, tai yra sugedusio danties rovimas.
Akivaizdu, kad per 3000 metų odontologijos mokslas gerokai ištobulėjo. Procedūrų metu naudojami technologiškai išvystyti prietaisai. Skausmas malšinamas anestetikais. Specialistai ne tik mokosi savo amato, bet ir stengiasi įsigilinti į asmeninio bendravimo ypatybes. Psichologinis pacientų nuteikimas ir savijauta yra labai svarbūs aspektai, leidžiantys palengvinti apsilankymo odontologijos klinikoje pojūčius. Taigi sparčiai tobulėjant odontologinėms procedūroms keičiasi ir pacientų požiūris. Reikia pabrėžti, kad nė vienas žmogus per savo gyvenimą neišvengs būtinybės apsilankyti pas stomatologą, tačiau šių apsilankymų neverta bijoti, dėl jau paminėtų priežasčių.

Šių dienų odontologija

Odontologija per pastaruosius 100 metų vystėsi didžiuliais žingsniais. Praeito amžiaus pradžioje skaudančius dantis tiesiog ištraukdavo, o šios dienos ondontologija leidžia išgydyti dauguma ligų. Dantų netekties atveju natūralius gali pakeisti dantų implantai. Šiame straipsnyje trumpai papasakosiu apie mūsų dienų odntologijos galimybes.
Estetinė odontologija
Leisiu sau pradėti nuo odontologinių procedūrų, kurios prieš 100 metų buvo primityviausios, tai estetinė odontologija. Šią sritį apima tokios procedūros, kaip dantų balinimas, ėduonies ar traumų pažeistų dantų atkūrimas, netaisyklingai išdygusių dantų korekcijos. Praeityje dažniausiai buvo praktikuojamas tik vienas iš šių metodų, tai dantų balinimas. Šimtus metų žmonės naudojo įvairiausias medžiagas, kurios padėdavo išbalinti dantis, beje ne visi jos buvo saugios. Dabar pacientai norintys pašviesinti savo šypseną, dėl tų pačių estetinių priežasčių.
Šiuo metu dantis galima balintis tiek klinikose, tiek namuose naudojant specialias kapas. Balinant klinikoje naudojama speciali dantų balinimui skirta medžiaga ir helio lempos šviesa. Paskutiniu metu šios procedūros metu pradėti naudoti lazeriai pagreitinantys balinimo procesą.
Dantis balinant namuose naudojamos specialios dantų kapos, kurios pacientams pagaminamos odontologijos klinikose konsultuojantis su specialistais. Jei balinimas klikoje yra gerokai brangesnis, bet užtrunka apie 2-3 apsilankymus, tai balinimas dantų kapomis yra ilgas procesas galintis trukti keletą mėnesių, priklausomai nuo Jūsų dantų būklės.
Beje nepaminėjau dar vienos gana naujos galimybės, tai yra endodontinis pavienių dantų balinimas. Šiuo būdu yra balinami negyvi dantys iš vidaus į danties kanalą įvedant specialią medžiagą. Procedūra kartojama vieną kartą per du metus, nes tokiu tempu negyvi dantys keičia spalvą.
Prieš 100 metų dantų balinimui geriausiu atveju buvo naudojama soda, kurios poveikis būdavo ne tik kad trumpalaikis, tačiau ir pažeidžiantis dantų paviršių.
Breketai
Breketai naudojami dantų tiesinimui. Dauguma gydymo procesų naudojant breketus vidutiniškai užtrunka apie dvejus metus. Taip pat reikia žinoti, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, skiriasi dantų augimo greitis ir šių gakimybės pasislinkti į numatytą vietą. Kaip bebūtų, konsultacijos metu odontologas turėtų nurodyti apytikslį gydymo laikotarpį kiekvienam pacientui individualiai. Taip pat labai svarbi teisinga breketų priežiūra, kadangi šie yra svetimkūniai paciento burnoje... Juose įstrigę maisto likučiai gali pakenkti dantims.
Paskutiniu metu breketai išsivystė iki tokio lygmens, jog tapo beveik nematomi plika akimi. Ne vienam vyresniam žmogui vaikystėje teko patirti pašaipų dėl ne kokios išvaizdos nešiojant kabes, ši problema aktyviai buvo sprendžiama pastarąjį dešimtmetį.
Prieš 100 metų apie dantų tiesinimą nebuvo jokios minties ar galimybių.
Dantų protezavimas
Mūsų laikų dantų protezavimas yra gerokai pasistūmėjęs į priekį, dageliui iš mūsų yra tekę matyti žmones nešiojančius išimamus protezus, kurie daugumai vyresnio amžiaus pasaulio gyventojų yra tapę kasdienybe. Tačiau šiuolaikinės technologijos odontologams leidžia atkurti žmogaus šypseną, tiesiog implantuojant dirbtinius dantis.
Dantų implantai yra dirbtiniai dantys susidedantys iš trijų dalių: implanto (dirbtinės šaknies), atramos ir danties protezo. Paskutinioji dalis dar yra vadinama karūnėle. Implantas ir atrama yra labai svarbios dalys, norint užtikrinti netikro danties funkcionalumą ir tvirtumą. Dantų implantuos turintys žmonės nejaučia visiškai jokio skirtumo tarp tikro ir dirbtinio danties.
Prieš 100 metų odontologijoje buvo naudojami mediniai ar iš gyvūnų kaulų pagaminti dantų protezai, tačiau šiuos sau galėdavo leisti tik nedaugelis žmonių.
Taigi per pastarąjį šimtmetį odontologijoje naudojamos technologijos gerokai išsivystė. Be to pasikeitė ir žmonių požiūris į dantų priežiūrą, taip pat kur kas labiau pradėta vertinti dantų estetinę būklę.

Kaip įveikti odontologo baimę?

Vienas iš 4 žmonių visame pasaulyje jaučia apsilankymo pas odontologą baimę. Visgi įvairiais metodais ši yra įveikiama. Būtent apie tai, kaip įveikti stomatologo baimę ir bus šis straipsnis.
Odontologijos kabinėto baimė kiekvienam ją turinčiam reiškia skirtingus dalykus. Vieniems tik prisiminus atliktas procedūras pajaučiamas šių metu patirtas skausmas, kitiems nepatinka stomatologų kabinetų kvapai ar juose dūzgiančių grąžtų garsai. Kaip bebūtų, odontologų baimės reiškinys jau senai pripažintas šių tarpe. Specialistai stengiasi kuo maloniau bendrauti su pacientais, nuolatos pasiteirauja apie jų savijautą, tokiais metodais sumažinamas patiriamas stresas. Įdomu, kad Jungtinėje Karalystėje yra įdiegta netgi speciali telefono linija žmonėms, besiskundžiantiems stomatologo baimėmis. Viena šios linijos iniciatorių Karen Coates teigia, kad sulaukia begalės skambučių iš jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie nedrįsta apsilankyti odontologo kabinete, tačiau nori žengti pirmąjį žingsnį padėsiantį šią įveikti.
Žinoma, odontologų baimę įveikti padeda ne tik psichologinės pagalbos priemonės, bet ir tobulėjantys įrankiai. Dauguma pacientų nemėgsta stomatologų dėl vaikystėje patirtų psichologinių traumų, pavyzdžiui nešiojant breketus jausto diskomforto ar apsilankymų kabinete metu patirto skausmo. Natūraliai nemalonūs pojūčiai yra susiejami su garsais ir kvapais. Taigi šiuolaikiniuose stomatologų kabinetuose dažnai galima išgirsti grojančią muziką, gerokai tyliau veikiančius prietaisus, ant palangių augančias gėles, mandagiai su pacientais besielgiančius personalo darbuotojus. Taip pat sušvelninti skausmą naudojami anestetikai, kurių poveikis kelių valandų bėgyje išnyksta ir nebejaučiamas joks diskomfortas, netgi tokių procedūrų, kaip dantų protezavimas metu. Sudėjus visus šiuos dalykus sušvelninami ir sumažinami patiriami neigiami pojūčiai.
           8 patarimai padėsiantys sumažinti odontologo baimę:
• Raskite specialistą odontologą, kuris maloniai bendrauja ir supranta savo pacientus. Pasiteiraukite draugų, šeimos narių apie jų patirtį lankantis pas tam tikrus specialistus. Galbūt šių tarpe atsiras stomatologas save pozicionuojantis kaip dirbantis su itin jautriais pacientais. Šiais laikais tikrai yra ir tokių patyrusių odontologų ne tik savo, bet ir psichologinėje srityje.
• Suradę tinkamą specialistą apsilankykite jo kabinete, apžiūrėkite aplinką ir papasakokite apie savo baimes. Nebūtina pirmą kartą sėsti į stomatologo kėdę.
• Apsilankymui pasirinkite patį ankstyviausią įmanomą laiką. Tokiu atveju netūrėsite laiko stresuoti dėl artėjančios procedūros, nesvarbu ar tai dantų protezavimas, plombavimas ar burnos higiena.
• Pirmojo apsilankymo metu odontologas tik apžiūrės Jūsų dantų būklę, taigi nebijokite rimtų procedūrų. Po apžiūros išklausykite specialisto pastebėjimus ir susitarkite dėl tolimesnio gydymo.
• Į vizitus pas odontologą galite atsivesti žmogų, kuris Jus palaikys sunkiais momentais. Stomatologas tikrai neprieštaraus, jei tai jums padės palengvinti procedūras.
• Su odontologu sutarkite tam tikrą ženklą, kurio pagalba šis suprastų, kad Jums reikalinga pertrauka. Paprasčiausia, tai gali būti iškeltas vienas pirštas, toks susitarimas leis jaustis padėties šeimininku.
• Svarbu pasitikėti procedūras atliekančiu specialistu, todėl pirmosios apžiūros ir procedūros gali būti labai paprastos ir sukeliančios mažais skausmo. Pavyzdžiui dantų poliravimas.
• Vizito metu galite su savimi pasiimti ausinuką ir klausytis mėgstamos muzikos, kuri padės nukreipti mintis į šalį ir atsipalaiduoti.
Labai nervingiems pacientams yra siūlomos procedūros pasitelkus specialias raminamąsias dujas. Sunkesniais atvejais, naudojami intraveniniai raminamieji, tačiau šiuos metodus patariama pasitelkti labai retai ir tik nepadėjus patarimams pateiktiems straipsnio pradžioje.
Labai svarbu neperdozuoti, o teisingiau reikėtų sakyti nevartoti raminamųjų savavališkai prieš apsilankymą odontologijos kabinete. Perspėkite specialistą, kad jaučiatės nemaloniai, galite papasakoti šios baimės priežastis, nes šiuolaikiniai stomatologai Jums pasiūlys begalę sprendimo būdų padėsiančių išspręsti kylančias psichologines problemas.
Šaltinis: www.skraidenta.lt

6 NASA išradimai, kuriuos naudojame kasdieniniame gyvenime

1958 metais JAV prezidentas Eisenhoueris pasirašė kosmoso aktą, kuriuo oficialiai buvo įkurta NASA agentūra. Nuo pat šios organizacijos įkūrimo, jos tikslai siekė daug toliau nei kosmoso ar mėnulio užkariavimas. Organizacijos įstatuose buvo nurodyta, kad ši taip pat privalo gerinti paprastų žmonių gyvenimo sąlygas ir kokybę. Taigi nors iki šiol mėnulyje ar kosmose pabuvojo tikrai nedaug žmonių, tačiau ir paprasti planetos gyventojai nuolatos susiduria su NASA išradimais, apie šiuos ir papasakosiu šiame straipsnyje. Nematomi breketai Dauguma paauglių negali susitaikyti su mintimi, kad teks nešioti breketus. Tokius įsitaisius daugumai iškyla vaizdinys apie metalinių vielučių pilną burną. Dėka NASA, 1987 metais, pasaulinėse rinkose atsirado naujo tipo beveik nepastebimi breketai. Nematomos kabės yra pagamintos iš permatomo polikristalinio aliuminio. NASA kartu su JAV įsikūrusia partnerių įmone šį keramikinį lydinį naudojo apsaugoti raketų sekimo sistemoms. Vėliau medžiaga pritaikyta odontologijoje. Įbrėžimams atsparūs lęšiai Numetus akinius ant žemės dažniausiai pastebime, kad šių lęšiai nedūžta. Taip yra todėl, kad nuo 1972 metų JAV pradėti gaminti akinių lęšiai iš plastiko. Plastiko apdirbimas yra gerokai pigesnis, medžiaga akis geriau apsaugo nuo ultravioletinių spindulių, be to yra lengvesnė ir sunkiau sudaužoma. Vis dėlto šios Achilo kulnas yra lengvai susibraižantis paviršius. Dėl kosmose gausiai randamo purvo ir kitų dalelių NASA privalėjo sukurti medžiagą apsaugančią įrangą kosmose. Taip atsirado naujo tipo, įbrėžimams atsparus plastikas. Akinių gamintojų kompanija Foster-Grant supratę naujosios medžiagos suteikiamas galimybes nusipirko licenciją šią naudoti akinių nuo saulės gamyboje. Akiniai tapo 10 kartų atsparesni įbrėžimams. Vėliau ši technologija išplito visame pasaulyje. Čiužiniai miegojimui NASA išradimas gausybei pasaulio žmonių padeda išsimiegoti geriau. Speciali medžiaga naudojama užpildyti dabar labai populiarius tele-parduotuvėse parduodamus čiužinius yra sukurta būtent kosmoso agentūroje. Pirminė šio išradimo paskirtis buvo siekis užtikrinti kokybišką astronautų miegą kelionių į atvirą kosmosą ar mėnulį metu. Ilgo nuotolio telekomunikacijų prietaisai Galimybė kalbėtis mobiliuoju telefonu neatsirado per vieną naktį. Iš tiesų ši paslauga nėra susijusi su vienu NASA atradimu. Mobiliųjų telefonų tinklai buvo tobulinami dešimtmečius. Šiuo metu žemės orbitoje sukasi apie 200 komunikacijas palaikančių satelitų, kurie mums suteikia galimybę paskambinti iš Lietuvos į Kiniją ar Jungtines Amerikos Valstijas. Taigi galimybę naudotis mobiliaisiais telefonais suteikė NASA. Dūmų detektorius Kur yra dūmų ten yra ir ugnis. NASA inžinieriai kurdami pirmąją kosminę JAV stotį 1970 metais suprato, kad astronautai privalo žinoti, kada šioje kyla gaisras. Suvienijus pajėgas su Honeywell korporacija buvo išrastas skirtingais jautrumo lygiais nustatomas dūmų detektorius. Vandens filtras Žmonėms negalint išgyventi be vandens, galimybė šį gerti iš užkrėstų šaltinių suteikia didžiulį pranašumą. Astronautai pasiimdami vandenį į kosmosą turi būti įsitikinę, kad šiame nėra ligų ar bakterijų, kurios gali sukelti dideles problemas įgulai. Žinoma, kad NASA nuo 1950 metų naudoja vandens filtrų sistemas, tačiau ilgą laiką jas slėpė nuo visuomenės, norėdama užtikrinti technologijos ilgaamžiškumą ir galimybę išvalyti labai stipriai užterštą vandenį. Tyrinėdami vandens filtrą galite šiame išvysti mažus angliukus. Šie yra apdirbti specialia technologija ir prisotinti sidabro jonų, kurie neutralizuoja nešvarumus, bakterijas esančias vandenyje ir netgi apsaugo nuo tolesnio šių atsiradimo skystyje. Pasaulinės kompanijos technologiją pasiskolino iš NASA, kad galėtų užtikrinti geresnę vandens kokybę milijonams gyventojų. Akivaizdu, kad NASA nors ir būdama JAV valstybinė organizacija atnešė daug naujovių ir patogumų viso pasaulio gyventojams.

Odontologinis turizmas

Medicininis turizmas jau gana senai paplitęs vakarų pasaulio šalyse. Kelionės į gydomuosius kurortus prasidėjo dar viduramžių laikais, kuomet turtingesni žmonės vykdavo pailsėti į žinomas vietas, garsėjančias gydomosiomis galiomis. Šiais laikais dažna medicininio turizmo priežastis yra gerokai pigesnė paslaugų kaina, kuomet galima sau leisti pailsėti ir gydytis. Šiame straipsnyje papasakosiu apie odontologinį turizmą. Odontologinio turizmo paslaugos niekuo nesiskiria nuo įprastų stomatologo paslaugų. Visgi dažniausiai minėti turistai vyksta atlikti brangesnių procedūrų. Į tokias įeina dantų protezavimas, dantų implantai ir balinimo paslaugos. Kaip minėjau, dažniausios kelionių kryptys yra iš turtingesnių šalių į skurdesnes. Europoje populiariausios odontologinio turizmo kryptys iš Švedijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos, Airijos į Šiaurės Airiją, Lenkiją, Vengriją, Lietuvą, Turkiją ir Ukrainą. Įdomu, kad šie turistai dažniausiai išleidžia panašias sumas, kaip ir atlikdami norimas procedūras savo šalyje, tačiau dažniausiai išvykę į pigesnę šalį gali sau leisti atostogų malonumus ir gydymą. Paprastai mažesnes paslaugų kainas įtakoja fiksuoti odontologijos kabinetų patiriami kaštai. Tarkime pačioje Lietuvoje patalpų nuoma, darbuotojų atlyginimai, apmokymo kaina yra gerokai mažesni nei tarkime Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje. Dėl šių priežasčių netgi brangios procedūros gana stipriai atpinga. Įdomu, kad Jungtinėje Karalystėje vienas danties implantas su karūnėle ir implantacijos procedūra kainuoja nuo 6000 litų, tuo tarpu Lietuvoje šios paslaugos kaina prasideda nuo apytiksliai 2000 litų. O tuo tarpu Indijoje tokia pati procedūra kainuotų apie 1400 litų, Rumunijoje ir Ukrainoje apie 1600 lt. Taigi net paprastam Lietuviui implantuojant bent 5 dantis Indijoje susitaupo bilietas kelionei į Indiją. Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad implantavimo procedūra gali trukti iki mėnesio, taigi pacientui reikėtų pasiimti gana ilgas atostogas. Antra vertus, vakarų Europa jau senai yra pripratusi prie ilgų atostogų, kuomet žmonės išvyksta ilsėtis vieneriems metams ar dar ilgesniam laiko tarpui. Dažniausiai kylantis klausimas vykstant į tokias keliones yra teikiamų paslaugų kokybė. Žinoma, šioje skaitmeninėje eroje išsiaiškinti kainas ir paslaugų kokybę nėra jau taip sudėtinga. Dažniausiai šią informaciją galima susirasti internete. Klinikų tinklalapiuose visada pateikiamos paslaugų kainos, o internetiniuose forumuose galima surasti informaciją ir kitų keliautojų atsiliepimus. Taip pat verta elektroniniu paštu susisiekti su klinikos specialistais, kurie gali patarti kokias procedūras verta atlikti namuose, tokiu atveju sutaupant gydymo laiką užsienyje. Antras dalykas, kurį keliautojai apsvarsto, yra kelionės kryptis. Pavyzdžiui, britai didesnį dėmesį skiria saugumui ir dažniau vyksta ne į egzotiškas šalis, kur nutikus nelaimei būtų kur kas sudėtingiau grįžti namo, o artimesnes valstybes. Apie 42 procentai britų odontologines procedūras vyksta atlikti į Vengriją, 33 procentai į Lenkiją. Lietuvoje odontologinis turizmas tik pradedamas vystyti, galbūt dalis srities specialistų su manimi nesutiks ir teigs, kad pacientų iš užsienio sulaukiame jau gerą dešimtmetį, tačiau mūsų šalyje teikiamų paslaugų spektras nesulyginimas su tarkime Kroatija ar Vengrija. Šiose šalyse siūlomi ne tik stomatologinių paslaugų paketai, tačiau ir tikrąja to žodžio prasme turistinės kelionės. Lietuvoje kiekvienais metais gausėja pacientų iš Švedijos, Norvegijos, Suomijos ar Rusijos, tačiau kol kas dauguma odontologijos klinikų gali užtikrinti tik malonų bendravimą ir kokybiškas paslaugas. Greičiausiai per ateinančius 10 metų ši situacija pasikeis ir mūsų šalies odontologijos klinikos pradės bendradarbiauti su kelionių agentūromis. Su šių pagalba Lietuva gali tapti rytų Europos odontologinio turizmo pažiba. Iš tiesų ši sritis mūsų valstybėje kol kas nėra išvystyta ir lieka didžiule galimybe daugumai odontologijos kabinetų teikiančių dantų protezavimo ar kitas paslaugas.