Dantų implantai – kas tai?

Dantų implantai, tai dirbtinės danties šaknys, kurios pakeičia natūralią danties šaknį šios netekus. Implantai yra įsriegiami (įsukami)į paciento žandikaulį ir tarnauja, kaip tikra šaknis ant kurios yra tvirtinama speciali karūnėlė. Šiame straipsnyje ir papasakosiu apie dantų implantus ir implantavimo procedūrą. Dantų implantai yra kur kas geresnis sprendimas nei protezavimas tiltiniais protezais..Taip yra todėl, kad implantas įsukamas žandikaulyje ir ant jo vėliau tvirtinama danties karūnelė, o protezuojant dantis tiltiniais protezais dažniausiai nukenčia šalia esantys sveiki dantys, pacientas gali jausti skausmą. Be to implantas neleidžia žandikaulio kaului sunykti. Ilgainiui dėl nykstančio žandikaulio kaulo gali keistis netgi veido bruožai. Šiuo metu netekus dantų, implantai yra vienas iš populiariausių sprendimų. Specialistai gali pasiūlyti įvairiausių firmų, dydžių ir formų dirbtines šaknis. Dažniausiai konsultacija su odontologu padės išsirinkti tinkamiausią variantą. Dantų implantų privalumai

• Išvaizda – netekus danties žmogaus išvaizda gerokai pasikeičia, asmuo gali atrodyti gerokai vyresnis nei yra iš tikrųjų. Įdomu, kad stilistai pabrėžia, jog žmonės netekę dantų, ypač priekinių, atrodo labai nepatraukliai dėl į akis krentančios veido asimetrijos. Taigi dantų implantai išsprendžia šias problemas.
• Dantų apsauga – implantai nereikalauja būti tvirtinami prie šalia esančių dantų, taigi apsaugomi kaimyniniai dantys. Naudojant dantų tiltus, šie tvirtinami prie šalia esančių dantų, kurie yra žalojami.
• Prevencija prieš žandikaulio netektį. Netekus danties ir nesiimant jokių veiksmų žandikaulio kaulas gali sunykti nebeatstatomai. Taigi labai svarbu netekus danties ieškoti galimybės įsistatyti implantą kaip įmanoma greičiau. Dirbtinė šaknis neleidžia kisti žandikaulio formai, padeda išlaikyti esamus veido bruožus.
• Taisyklinga kalba. Dažnai netekus danties pasikeičia žmogaus tartis, gali atsirasti šveplumas. Įsistačius dirbtinį dantį tartis atsistato.

Implantacijos procedūra Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas pacientas gali būti tinkamas dantų implantacijai. Svarbu, kad žmogus būtų geros sveikatos ir turėtų pakankamą žandikaulio kaulą prie kurio bus tvirtinimas implantas. Taip pat reikia suprasti, kad po operacijos visą gyvenimą teks kruopščiai prižiūrėti dirbtinę karūnėlę ir šaknį. Kaip tikriausiai supratote, dantų implantai susideda iš dviejų dalių, tai titaninis varžtas atstojantis šaknį ir protezas arba kitaip danties karūnėlė, kuri tarnauja kaip pats dantis. Operacijos metu odontologas nuskausmins vietą į kurią bus statomas implantas. Tuomet specialistas išgręš mažą skylutę žandikaulyje, ši procedūra gana sudėtinga, kadangi odontologas privalo nepažeisti kaulo, o taip pat ir aplink esančių nervų, netinkamai atlikus operaciją gali kilti komplikacijos. Išgręžus skylutę, titaninis varžtelis yra įsukamas į kaulą. Po to dirbtinė šaknis uždengiama dantenomis siekiant pagreitinti varžtelio suaugimą su kaulu ir patį gijimo procesą. Po tam tikro laiko, dažniausiai keleto mėnesių, varžtelio viršūnė yra atidengiama ir prie jos yra tvirtinama karūnėlė. Baigus paskutinę procedūrą pacientas turi naują dirbtinį dantį. Svarbu suprasti, jog šis reikalaus kruopščios priežiūros, taip pat teks kas pusė metų lankytis pas odontologą implanto patikrai. Dantų implantai yra viena naujausių metodikų naudojamų odontologijoje netekus natūralių dantų. Taip pat reikėtų žinoti, kad tai gana brangi investicija, tačiau ilgaamžė. Paprastai dantų implantams yra teikiama garantija visam gyvenimui , o atsiradus komplikacijoms dažniausiai įmanoma implantą pakeisti nauju. Be to svarbu suprasti, kad implantas reikalaus tiek pat ar net daugiau dėmesio nei tikras dantis. Taigi svarbiausia tinkamai prižiūrėti dantis, kad neprireiktų jokio gydymo iki vėlyvos senatvės, bet visgi jei jau nutiko nelaimė dantų implantai yra vieni tobuliausių odontologijos sprendimų netekus danties.

Idomybės apie dantukus

Šis straipsnis yra ketvirtoji serijos „Įdomūs faktai apie dantis“ dalis. Nuo senų laikų žmonės bijo odontologų, danties traukimas, breketai ar implantai skamba kaip baisiausi dalykai galintys nutikti gyvenime. Šioje straipsnių serijoje pateikiami neišgalvoti faktai apie odontologiją, galbūt padėsiantys pakeisti jūsų požiūrį į dantų priežiūrą ir stomatologus.

• Ar žinojote, kad amerikiečiai yra saldainių mėgėjai. 2002 metais atlikus saldumynų rinkos tyrimą JAV paaiškėjo, kad per metus šiems išleidžiama 21 milijardas dolerių. Sudėtas Lietuvos, Kosta Rikos ir Mozambiko BVP tais metais nesiekė JAV išleidžiamos sumos.
• 2002 metais atlikus specialų tyrimą, 78 procentai Amerikiečių iki 17 metų turėjo bent vieną dantų gedimą.
• Colgate-Palmolive įmonė valdo 34,6 procentų JAV dantų pastos rinkos, tai didžiuliai pinigai, per pastaruosius metus pristačius kelias dantų pastas, skirtas dantų balinimui, ši rinkos dalis išaugo dar labiau.
• Žmonės geriantys saldžius limonadus 3 kartus per dieną, turi didesnę tikimybę susigadinti dantis. Apskaičiuota, kad 62 procentai tokių atveju baigiasi dantų gedimais ar šių netektimis.
• Yra nustatyta, kad vidutiniškai žmonės dantis valosi nuo 45 iki 70 sekundžių, kai specialistai pataria šį procesą atlikti per 2-3 minutes.
• Vaikams iki 16 metų valant dantis dantų pasta su fluoridu atsiranda 24 procentais mažiau dantų gedimų nei tiems, kurie valo paprasta pasta.
• 2002 metais vienai JAV kompanijų atlikus tyrimą paaiškėjo, kad raudonplaukiai žmonės yra kur kas labiau jautresni skausmui. Per odontologines operacijas raudonplaukiams reikia 20 procentų daugiau nuskausminamųjų nei kitiems pacientams.
• Dantų gedimus sukelia daugiau kaip 300 bakterijų rūšių.
• Dantų taisymas ne toks ir brangus dalykas, apskaičiuota, kad JAV stomatologinėms procedūroms išleidžiama 50 milijardų dolerių per metus, gyvūnų maistui taip pat 50 milijardų dolerių per metus, plaukų priežiūrai 100 milijardų per metus, azartiniams lošimams 300 milijardų per metus. Taigi kas geriau: pralošti pinigus ir nusidažyti plaukus ar pamaitinti savo gyvūnėlį ir tinkamai prižiūrėti dantukus?

Dantys praeityje:

• Žmonių, gyvenusių prieš 8000 metų, dantyse aptikti pirmieji odontologiniai darbai. 9 mirusiųjų dantyse rasta išgręžtų specialiais įrankiais skylių, kurios užpildytos įvairiomis medžiagomis.
• Prieš kelis šimtus metų blogi dantys bylojo apie žmogaus turtingumą. Tais laikais tik labai turtingi sugebėdavo įpirkti saldainius. Tarp tokių savo laiku buvo ir karalienė Elžbieta I, kuri galėjo pasigirti labai nesveikais dantimis.
• Tamsiaisiais amžiais manyta, kad iš pakarto nusikaltėlio paimtas dantis turi tamsiųjų galių. Šių galių pagalba įmanoma atsiauginti ar ištiesinti dantis, taigi breketai tuo metu tikrai nebuvo reikalingi.
• 18 amžiuje skurdžiai gyvenantys žmonės pardavinėdavo savo dantis turtingiesiems, kurie iš šių gamindavo protezus.

Faktai apie dantų siūlus:

• Pirmieji komerciškai pradėti gaminti dantų siūlai pasirodė apyvartoje 1882 metais.
• 28 procentai vakarų pasaulio teigia, kad perkant dantų siūlą, tačiau pagal pardavimų duomenis aišku, kad dalis jų meluoja.
• Šiuo metu pasaulyje vidutiniškai vienas žmogus nuperka 16 metrų dantų siūlo, kai specialistų yra apskaičiuota, kad visokeriopai pasaulio žmonių dantų priežiūrai reikėtų, kad vienas žmogus nusipirktų 111 metrų siūlo per metus.
• 83 procentai vakarų pasaulio gyventojų teigia, kad dantų sveikumas jiems yra daug svarbesnis nei plaukų priežiūra.
• Pirmasis dantų siūlas buvo pagamintas iš šilko. Šiuo metu naujausia medžiaga naudojama šiems gaminti vadinama „Gore-tex“.

Na štai ir viskas įdomių faktai apie žmonių dantis serija baigta.

Odontologai praeityje

Ne vienas iš mūsų yra lankęsis odontologijos klinikose. Vieniems ten reikėjo eiti siekiant ištiesinti pakrypusius dantis, kitiems užtaisyti atsiradusias skylutes, o šiek tiek mažiau laimingiems ir įsistatyti dantų implantą. Kaip bebūtų, visi be išimties turėjome progų apsilankyti pas odontologą. Daugelis apsilankymą odontologijos klinikoje supranta iš neigiamos pusės: teks daug sumokėti, skaudės it t.t. Šiame straipsnyje nusprendžiau dar kartą pateikti įvairiausių faktų apie praeities odontologiją. Galbūt tada suprasime, kad šiais laikais esame ne tokie jau nelaimingi lankydamiesi odontologo kabinete ar tiesiog valydami savo dantis.

Dantų pasta

Dantų pasta atsirado tik prieš truputį daugiau nei 100 metų iki tol dantys buvo valomi naudojant: kreidą, deginto medžio anglį, pelenus, citrinų sultis, tabako mikstūras ar net medų. Taip pat žinoma, kad praeityje vietoje dantų šepetėlių buvo naudojamos medžių šakos arba paprasčiausia pirštai.

O štai graikas Hipokratas 400 metais prieš Kristų pasiūlė dantų pastą gaminti iš trijų pelių ir kiškio galvos. Tokia pasta tūrėjo pagelbėti nuo kankinančio dantų skausmo. Tikriausiai nelabai būtų malonu valyti dantis tokia pasta, kad ir kaip juos skaudėtų.

Dantų balinimas- dažymas

Apie 1600 metus Japonijoje išplito paprotys moterims dantis dažytis juodai, taip parodant ištikimybę vyrams. Tokios procedūros buvo atliekamos to meto Japonijos odontologų kabinetuose.

Dar vienas šių dienų žmogui ne mielas faktas yra apie dantų balinimą. Senovės galai, kuriuos savo laiku nukariavo Julijus Cezaris, dantis balindavo naudodami savo šlapimą. Kaži ar dabar apsidžiaugtume tokiais senovės galų žynias-odontologais.

Šepetėliai ir gydymas

Kinų odontologai buvo dar išradingesni. Šie ant pergamentų užrašydavo specialias maldas ir šias apvyniodavo aplink skaudamą dantį. Dažniausiai toks gydymas baigdavosi danties traukimu. Įdomu, kad pirmieji dantų šepetėliai buvo pagaminti taip pat Kinijos imperijoje. Į Europą šie buvo importuoti 17 amžiuje. Netgi iki 20 amžiaus vidurio iš šerno ir arklio šerių gaminami dantų šepetėliai buvo importuojami iš Kinijos į Didžiąją Britaniją. Pirmieji nailoninių šerių dantų šepetėliai pasaulį išvydo tik 1938 metais.

O štai Actekų odontologai atsiradusias dantų skylutes užtaisydavo metalinėmis plombomis prieš tai į atsivėrusią dantyje ertme įpildami specialaus žmogaus plaukų nuoviro.

Taip pat senovėje prieš atsirandant dirbtiniams protezams šių vietoje buvo naudojami tikrų dantų protezai. Dantys tiesiog buvo ištraukiami iš negyvų žmonių žandikaulių ir implantuojami gyviesiems. Ne pats mieliausias jausmas, kai žinai, jog nešioji kažkieno kito dantis.

Pirmasis dantų grąžtas buvo išrastas 1949 metais zelandiečio Džono Patriko Waslho, kuriam dėl šio atradimo Didžiosios Britanijos karalius suteikė riterio statusą. Pati technologija paplito 1957 metais, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pradėta prekiauti šiuo prietaisu.

Rovimas

Žinoma, naudojant įvairias, gana keistas priemones dantų gydymui šiuos gana dažnai tekdavo tiesiog ištraukti. Pirmieji dantų traukimo procesą palengvinančias reples sugalvojo graikai. Na, juk Graikijos regionas buvo vienas iš didžiausių senovės kultūros ir medicinos centrų.

Viduramžiuose dantistų pareigas Europoje dažniausiai atlikdavo kirpėjai arba kalviai. Visgi šie „specialistai“ dažniausiai atlikdavo tiktai vieną procedūrą, tai yra sugedusio danties rovimas.

Pirmieji dantų implantai

Pirmoji civilizacija naudojusi dirbtinius dantų implantuos buvo Majai. Archeologai yra aptikę moters palaikus datuojamus 600 mūsų eros metams. Moters žandikaulyje rasti trys dirbtiniai implantai pagaminti iš jūros kriauklių. Šis atradimas laikomas pirmuoju dantų implantacijos atveju, nes jūros kriauklės yra įaugusios į žandikaulio kaulą taip suformuodamos dirbtinę šaknį.

Štai tokia ta senovės odontologijos istorija, kaip matote tokie patogumai pagreitinantys dantų taisymą, kaip dantų grąžtas odontologijos kabinetuose atsirado visai nesenai. Mes, odontologų pacientai, dažnai drįstame skųstis dėl nemalonių procedūrų, bet pažiūrėkime, kaip per pastarąjį šimtmetį patobulėjo ši medicinos šaka.