Dantų implantai - komplikacijos

Dantų implatavimas yra gana sudėtinga procedūra susidedanti iš kelių etapų, kurių metu atliekamos įvairios operacijos. Savaime suprantama, kaip kitose chirurginėse operacijose taip ir dantų implantacijos metu atsiranda komplikacijų tikimybė. Žinoma reikia pabrėžti, kad tik mažiau nei 5 procentai operacijų gali būti nesėkmingos. Paprastai nesėkmes įtakoja ne odontologijos klinikų specialistai, bet kitos kartai net su pačia operacija nesusijusios priežastys. Šiame straipsnyje pateiksiu retas, bet galimas su dantų implantais susijusias komplikacijas.

Kaip žinome dantų implantai yra skirti žmonėms nesenai netekusiems dantų. Įprastai implantai padeda išsaugoti žandikaulio kaulą, ko pasėkoje išsaugomas ir teisingas kitų dantų išsidėstymas bei užtikrinama graži, taiasyklinga šypsena. Visgi nėra namų be dūmų, taigi pateikiu žadėtą galimų komplikacijų sąrašą:

1. Dantų implantų infekcija po procedūros.

Kaulas ir dantenos supančios danties implantą gali būti užkrėstos, dėl ko atsiranda komplikacijos. Šitaip dažniausiai gali nutikti operacijos metu, įstatinėjant implantą- dirbtinę šaknį. Žmogaus burnoje pilna įvairiausių bakterijų, taigi netgi stengiantis nuo šių apsisaugoti išlieka tikimybė, kad audiniai esantys aplink implantą bus užkrėsti.

2. Danties implanto atmetimas.

Gali nutikti taip, kad jūsų kūnas nepriims dirbtinės šaknies – svetimkūnio ir stengsis šią pašalinti. Tokios pačios komplikacijos nutinka ir po inkstų, kepenų, širdies implantacijų.

3. Per didelė danties implanto apkrova.

Kaului augant aplink danties implantą reikėtų šį pasaugoti. Dantų sukandimo metu atsirandantis spaudimas gali išjudinti tiek šaknį, tiek aplink ją esančius kaulo audinius. Taip pat ant vienos šaknies dedama karūnėlė iš 2-3 dantų gali patirti per didelį spaudimą. Pati gamta kiekvienam dančiui suteikė po šaknį, taigi tokia pati taisyklė turi galioti ir dantų implantams.

4. Danties implanto gedimas.

Dantų implantai pagaminti iš titano metalo. Šis nors ir labai stiprus dėl gamybos klaidų gali sulinkti ar lūžti. Šios nesėkmės metu metalo dalelės gali patekti į audinį ir taip prasidėti infekciją. Tokie atvejai labai reti. Šiuolaikinės technologijos ir gamybos metodikas šias nesėkmes sumažino. Tačiau yra žinomi ir tokie atvejai.

5. Kaulo apie danties implantą netekimas.

Kai kuriems pacientams sergantiems periodonto liga kaulas gali pradėti nykti netgi apie tikrą dantį. Tokie patys atvejai yra žinomi ir įstačius danties implantą. Galima paminėti, kad nepaisant žandikaulio kaulo netekties implantas gali išsilaikyti stabilus ir jokių papildomų priemonių nereikės imtis. Kaip bebūtų odontologai pataria nuolatos stebėti žandikaulio kaulą pasidarant rentgeno nuotraukas, taigi pacientams turintiems implantus reikėtų reguliariai lankytis odontologijos klinikose.

6. Danties implanto uždegimas.

Kaulas ir dantenų audiniai aplink implantą gali užsikrėsti ir po operacijos. Po karūnėle gali patekti maisto likučių ar kitų svetimkūnių sukeliančių uždegimą ir komplikacijas, netgi praėjus ilgam laikui po operacijos.

7. Danties implanto atidarymas

Ši yra daugiau prevencinė priemonė nerandant skausmo priežasties. Dažnai laiku aptiktos dantų implantų komplikacijos yra sutvarkomos odontologų nešalinant paties implanto. Dantenų atvėrimas aplink implantą gali padėti rasti skausmo priežastį.

Reikėtų suprasti, kad dantų implantai niekuo nesiskiria nuo tikrų dantų. Juos veikia maisto likučiai įstrigę tarpdančiuose, kariesas ir t.t. Taigi norint išlaikyti savo implantus nesugandintus reikės dantų šepetuku valyti dantis 2-3 kartus per dieną, taip pat naudoti specialiai dantims skirtą siūlą.

Be to, reikėtų nepamiršti lankytis pas odontologą, kuris stebės implanto būseną. Geriausiai lankytis pas implantacijos procedūrą atlikusį specialistą, kuris geriausiai žino situaciją ir galės tinkamiausiai patarti. Pats specialistas turėtų nustatyti apsilankymų grafiką.

Ką draudžia įžymybės?

Visiems žinoma, kad aktoriai, dainininkai nuolatos save turi prisižiūrėti. Išvaizda ir aišku tiesioginiai gabumai šių profesijų žmonėms užtikrina valgomą duoną. Nieko keista, kad pinigais besišvaistančios pasaulinės žvaigždės apdraudžia savo kūno dalis nuo nelaimingų atsitikimų. Pirmą kartą apie tokį atvejį išgirdau prieš porą metų Jenifer Lopez apdraudus savo užpakalį 300 milijonų JAV dolerių, visgi ši suma nėra pati didžiausia. Šiame straipsnyje pateiksiu 15 brangiausių kūno dalių apdraudimo atvejų.

15 vieta Rianos kojos- 1 milijonas JAV dolerių.

Rnb stiliaus dainininkė Riana. 2007 metais mergina tapo Gillete kompanijos skutimosi peiliukų reklamos veidu. Įmonė merginos kojas apdraudė įspūdinga 1 milijono JAV dolerių suma. Kompanijos atstovas tuo metu spaudai teigė, kad tokios garsenybės kojos turi būti apdraustos, kaip dievaitės.

14 vieta Madonos krūtinė – 2 milijonai JAV dolerių.

Garsioji pop muzikos karalienė iš pradžių savo biustą norėjusis apdrausti 12 milijonų dolerių, tačiau vėliau persigalvojo ir skyrė „niekingus“ du.

13 vieta Heidi Klum kojos – 2.2 milijonai JAV dolerių.

Laidų vedėja ir buvusi garsi apatinio moteriško trikotažo modelis Heidi Klum kojas yra apdraudusi daugiau nei 2 milijonais dolerių. Įdomu, kad jos kairiosios kojos draudimas kainavo 1,2 milijono dolerių, o dešinės tik 1 milijoną. Taip nutiko todėl, kad ant modelio kairiosios kojos specialistai aptiko mažytį randą, dėl kurio kojos draudimas buvo įvertintas brangiau.

12 vieta Tina Turner kojos - 3.2 milijono JAV dolerių.

Dabar 72 metų dainininkė savo įspūdingas kojas apdraudė 3.2 milijonais JAV dolerių.

11 vieta Doly Parton krūtinė – 3.8 milijono JAV dolerių.

Savo turtus žymi dainininkė apdraudė 1970 metais. Tuo meto jos biusto apimtis siekė 106 centimetrus. Iš tiesų dainininkė savo krūtinę draudė 600 JAV dolerių, tačiau dėl infliacijos dabartinė suma atitiktų beveik 4 milijonus.

10 vieta Kylie Minou užpakalis – 5 milijonai JAV dolerių.

9 vieta Tom Jones krūtinės plaukai – 7 milijonai.

Šis atvejis turbūt labiausiai nustebino besidomint įžymybėmis draudusiomis kūno dalis. Dainininkas turi nepakartojamą balsą, o savo pasirodymuose dainas atlikdavo prasisegęs marškinėlius. Tai bene pirmasis vyras dainininkas, kuris labiau rūpinosi krūtinės plaukais nei savo balsu.

8 vieta Daniel Craig kūnas įvertintas 8 milijonais JAV dolerių.

Aktorius ir paskutinysis Džeimas Bondas vaidindamas agentą 2008 metais nusprendė pats atlikti visus kaskadinius triukus. Taigi filmo prodiuseriams neliko nieko kito, kaip apdrausti aktorių nuo nelaimių.

7 vieta Amerika Ferera šypsena – 10 milijonų.

Filmo Baisoji Bėtė žvaigždė gerai žinoma dėl savo šypsenos. Skirtingai nei garsiajame seriale merginai breketai nebuvo būtini nei vaikystėje, nei dabar. Specialistai nustatė, kad dantys nebuvo balinti taip pat nėra jokių žymių, kad būtų naudojami dantų implantai. Visgi šypseną nuspręsta įvertinta nemenka 10 milijonų sumą.

6 vieta Julia Roberts šypsena – 30 milijonų Jav dolerių.

Dar viena aktorė Holivude gerai žinoma dėl savo akinančios šypsenos. Kaip ir Amerika Ferera, aktorė nėra pasitelkusi breketų ar dantų implantų šypsenos gelbėjimui, tačiau sklando keletas gandų apie balinimo procedūras, kaip bebūtų viena brangiausių pasaulio aktorių užima 6 vietą.

5 Briuso Springstyn balsas 31.2 milijonas JAV dolerių

Dainininkas ir kompozitorius 8 – jame dešimtmetyje savo balsą apdraudė 5.7 milijonams dolerių, dabar draudimo suma išaugo 6 kartus. Regis nebloga investicija.

4 vieta Davido Bekhamo kojos – 70 milijonų JAV dolerių.

Jei moterys gali, kodėl negali vyrai? Vienas žinomiausių pasaulio futbolininkų, Davidas Bekhamas, kojas yra apdraudęs 35 milijonams dolerių, dabar draudimo suma išaugo iki 70 - ies. Nieko keisto, kad futbolininkas pastaruoju metu patiria daugybę kojų traumų.

3 vieta Christiano Ronaldo kojos 144 milijonai dolerių.

O štai Ispanijos futbolo klubas sumokėjęs rekordinę išpirką už futbolininką 123 milijonus dolerių, jo kojas nusprendė apdrausti 144 milijonų dolerių suma.

2 vieta Jenifer Lopez užpakaliukas – 300 milijonų JAV dolerių.

Oficialu, tai brangiausias užpakaliukas žemėje.

1 vieta Maraja Kerey kojos 1 milijardas JAV dolerių.

Dainininkė užbaigia įspūdinga draustų kūno dalių sąrašą. 2006 merginos kojas įspūdingai sumai apdraudė jau minėta „Gillete“ kompanija.

Natūralūs dantų balinimo būdai

Dantų balinimas kapomis, estetinis plombavimas ar kiti pažangūs dantų dailinimo būdai šiuo metu yra labai populiarūs. Televizijoje, žurnaluose į, Jus, žvelgia žvaigždės su spindinčiomis šypsenomis, dėl šių suformuoto įvaizdžio „mirtingieji“ taip pat trokšta turėti baltas, spindinčias šypsenas, kurios pagyvina veido bruožus. Šiandien papasakosiu apie populiariausius dantų balinimo būdus pasitelkiant natūralias priemones, kurios visgi ne visada yra saugios...

Šiais laikais norint išbalinti dantis galima rinktis iš gausybės būdų: balinimas kapomis, lazeriu ar kitais metodais prižiūrint stomatologui arba natūraliomis medžiagomis, kurios yra gerokai pigesnės, bet ne visada tokios saugios. Taigi natūralias medžiagas dažniausiai galima rasti kiekvieno iš mūsų namuose, tokie produktai yra: citrinos, braškės, agurkai, salierai, morkos, brokoliai, medžio anglis ir kitos.

Citrinų sultys ir jų žieveles galima naudoti, kaip dantų pastą. Tai gana populiarus būdas naudojamas balinant dantis. Visgi reikia būti labai atsargiems, nes citrinų rūgštis naikina kalcį, kuris yra labai reikalingas dantims. Be kalcio šie gali pradėti trupėti. Antra, dažnai tradiciniame dantų balinime naudojama uoga yra braškė. Sutrinta braškių tyrė, taip pat pasitelkiama, kaip dantų pasta , tačiau turi kenksmingą poveikį dantų emaliui.

Dantų balinime naudojamos ir daržovės. Salierai, morkos brokoliai ir agurkai naudojami, kaip dantų pasta, tačiau nuolat valant dantis tokiu būdu galimas per didelis kalcio kiekis, kuris gausiai aptinkamas minėtose daržovėse. Taigi paradoksalu, kad dantims tiek per didelis, tiek per mažas kalcio kiekis gali stipriai pakenkti.

Medžio anglis ir šarmas pasižymi gausiu kalio hidroksido kiekiu, ši medžiaga veikia kaip balinanti medžiaga. Bet reikėtų suprasti, kad ir ši netinkamai naudojant gali greičiau pakenkti dantims ir emaliui. Viena efektyvesnių (tačiau ir nesaugiausių) medžiagų naudojamų buitiniame dantų balinime yra soda sumaišyta su druska. Šis mišinys jau gana senai naudojamas, kaip viena efektyviausių natūralių balinimo medžiagų. Į šį mišinį galima įmaišyti ir kalio vandenilio peroksido parduodamo vaistinėse. Visgi tikriausiai nerasite odontologo, kuris patartų naudoti tokį balinimo būdą, kadangi netinkamai naudojant šias medžiagas, galite stipriai pakenti dantims. Ypač nesaugiu būdu yra laikomas sodos naudojimas.

Apžvelgus dažniausiai naudojamus natūralius balinimo metodus akivaizdu, kad dantis galima išsibalinti ir namuose, tačiau visi populiariausi metodai neužtikrina saugumo ir gali sukelti tolimesnes komplikacijas. Kaip alternatyva natūralioms medžiagos būtų procedūros odontologo kabinete, kurios gal ir šiek tiek brangesnės, bet gerokai saugesnės.

Populiariausios balinimo procedūros odontologo kabinėte:

Dantų balinimas lazeriu. Ši procedūra atliekama tik stomatologo kabinete. Paprastai ji trunka ne ilgiau, kaip valandą. Dantys būna padengiami specialiu skysčiu, kurio didelę dalį sudaro vandenilio peroksidas. Kai dantys jau būna padengti geliu, jie yra švitinami specialiu lazeriu, kuris sužadina veikliąsias medžiagas. Šis būdas yra vienas greičiausių.

Dantų balinimas kapomis. Palyginus su kitais balinimo būdais, tai vienas pigiausių ir efektyviausių metodų. Šiuo metodu balinant dantis užtrunkama gerokai ilgiau nei lazeriu. Atsižvelgus į dantų būklę procesas trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Prieš pradedant procedūrą yra pagaminamos kiekvienam individualiai pritaikytos kapos. Jos atitinka jūsų dantų formą. Dantų balinimas kapomis reikalauja kantrybės, nes turėsite tuo užsiimti kasdien. Kiekvieną dieną prieš miegą kapas reikės įsidėti į burną. Prieš tai jos turės būti mirkomos specialiame skystyje.

Visgi, jeigu planuojate balinti dantis natūraliu būdu, pirmiausia odontologijos klinikoje atlikite profesionalią dantų valymo procedūrą – dantys gali pašviesėti vien nuo šios procedūros. Visgi prieš atlikdami bet kokius balinimo veiksmus, pirmiausia pasikonsultuokite su savo odontologu.

Dantų breketai

Breketai odontologų naudojami blogo sąkandžio gydymui. Geras sąkandis yra toks, kai burnos gale esantys krūminiai dantys skirti kramtymui yra tiesūs ir netrukdo vienas kitam, o priekiniai viršutiniai, taip pat tiesūs, truputėlį išlenda į priekį lyginant su priekiniais apatiniais dantimis. Gana painu ar ne? Kreivi dantys, gali atrodyti neestetiškai ar netgi sukelti fizinį ar emocinį skausmą. Neteisingas sąkandis trukdo kramtyti, atsikąsti ar net kalbėti. Žmonėms, nekreipiantiems į blogą sąkandį, laikui bėgant dantų implantai gali tapti reikiamybe, nes kreivus dantis gali prireikti šalinti. Šiame straipsnyje pateiksiu keletą teiginių ir atsakymų susijusių su breketais.

Blogą sąkandį įtakoja gausybė priežasčių. Iš tiesų blogam sąkandžiui vystytis nemažą įtaką daro paveldimumas. Kitiems dantys pakrypsta dėl blogų įpročių vaikystėje, pavyzdžiui nykščio čiulpimo. Visgi kiekvienam žmogui sąkandžio kreivumo priežastys yra skirtingos, kaip ir pats kreivumas. Odontologai pataria vaikams nuo 7 metų pasitikrinti dantų sąkandį, kadangi tokiame amžiuje jau galima įžvelgti pirmąsias tendencijas dėl nuolatinių dantų atsiradimo.

Vaikai gali būti gydomi dar neiškritus pieniniams dantims. Iš tiesų tai yra įmanoma, visgi dažnesni atvejai, kai breketai vaikams yra siūlomi jau išaugus nuolatiniams dantims.

Breketai yra geriausias kreivų dantų gydymo metodas. Geriausią gydymo metodą gali nurodyti tik kvalifikuotas specialistas. Visgi reikia sutikti, kad breketai ar tiksliau reikėtų vadinti kabės, yra dažniausiai naudojamas metodas.

Pats veikimo principas yra gana paprastas. Mažyčiai breketai yra priklijuojami prie paciento dantų ir sutvirtinami vielutėmis, būtent reguliuojant vielučių įsitempimą ir yra tiesinami dantys, kurie pakrypsta norima linkme. Įprastai kabės būna metalinės, tačiau vyresni pacientai norintys, kad šios nesimatytų, gali naudoti brangesnes, pagamintas iš keramikos. Šios yra mažiau pastebimos.

Ortodontinis dantų sąkandžio gydimas reikalauja dviejų dalykų: spaudimo ir laiko. Galima pagalvoti, kad šis teiginys yra gana keistas, tačiau breketų naudojimo atveju jis yra visiškai teisingas. Naudojant breketus sąkandžio gydymui dantis reikia paveikti spaudimu tam tikra linkme, ko pagalba dantis pakeičia kryptį ir tik per tam tikrą laiką, pasiekiamas reikiamas rezultatas. Dauguma atvejų gydymas trunka nuo vienerių iki trejų metų. Žinoma, vystantis odontologijoje naudojamoms technologijoms šis laikotarpis vis trumpėja. Taip pat mažėja ir apsilankymų pas odontologą skaičius, kadangi procese naudojamos metalinės vielutės skirtingai nei senosios ilgiau išlaiko spaudimą. Įprasta, kad dabar pas specialistą tempimo procedūrai reikia lankytis kas 6 – 8 savaites.

Pacientai gali jaustis nemaloniai dėvėdami breketus. Iš tiesų, kaip ir dauguma kitų odontologinių procedūrų, breketai gali sukelti nemalonų jausmą ypač tik pradėjus jais naudoti. Reikia suprasti, kad kabės burnoje yra svetimkūnis, pacientai gali patirti perštėjimą. Taip pat pradžioje patariama valgyti minkštesnį maistą, odontologas taip pat gali išrašyti skausmą mažinančių vaistų. Vis dėlto bėgant laikui prie šių nepatogumų įprantama, o dažniausiai jie visai nebejuntami. Beje, po tempimo procedūrų dažnai jaučiamas lengvas skausmas, reiškiantis, kad dantys po truputį keičia savo poziciją, tai geras ženklas.

Po aktyvaus gydymo naudojant kabes sudarytas iš breketų pacientams tenka nešioti specialias kapas. Taip šis teiginys teisingas. Siekiant, kad dantys nesugrįžtų į buvusias vietas, keletą mėnesių pacientams tenka nešioti specialias kapas pritaikytas naujam sąkandžiui. Praėjus odontologo nurodytam laikui, kapų nešioti nebereikės, liks tik džiaugtis sveikai ir estetiškai atrodančiais dantimis.

Taigi dantų breketai nors ir šiek tiek skausmingas ir neišvaizdus kreivų dantų gydymo metodas, yra vienas populiariausių pasaulyje, atnešantis gal ir negreitus, bet garantuotus rezultatus. Geriau pasirūpinti dantimis dabar nei po to ieškoti protezų ar dantų implantų.