Ortodontinis gydymas

Ortodontijos mokslas pasitelkiamas siekiant gydyti kreivai išdygusius dantis, netaisyklingam sukandimui ar žandikaulių sistemos vystymosi sutrikimams koreguoti. Šiame straipsnyje būtent ir papasakosiu apie ortodontiją ir dantų tiesinime naudojamus metodus. Ortodontines problemas sukelia gausybė priežasčių. Pačias dažniausiais gali pastebėti ir patys pacientai. Pagal naujausius tyrimus yra nustatyta, kad kreivų dantų augimą gali įtakoti ir tokie įpročiai, kaip kvėpavimas pro burną, netaisyklinga liežuvio padėtis ar jo čiulpimas, netinkamai nuryjamas maistas, piršto čiulpimas. Būtent išvardintos priežastys dažniausiai lemia netaisyklingą abiejų žandikaulių formavimąsi. Labai svarbu, kad tėvai pastebėtų šiuos vaikų įpročius ir pradėtų savo mažylius mokyti jų atsisakyti. Kitu atveju vaikams greičiausiai po 10-15 metų tikrai prireiks apsilankymo odontologijos klinikoje, kur bus pradėtas ortodontinis gydymas pasitelkiant į pagalbą breketus. Taip pat patariama jaunus vaikus nuo 6-8 metų atvesti į odontologijos kliniką profilaktiniam patikrinimui pas gydytoją ortodontą. Būtent šiame amžiuje vaikams sparčiai auga kaukolės kaulai. Laiku pastebėjus žandikaulio kaulų augimo sutrikimus galima išvengti ilgo ortodontinio gydymo proceso. Pastebėjus netaisyklingai besiformuojančius žandikaulius specialistas pasiūlys išimamas ortodontines plokšteles, kurios padės formuoti dantų augimo kryptį. Kaip bebūtų, reikia suprasti, kad dantų kreivumą galima gydyti bet kokiame amžiuje. Kartais vyresni žmonės nebedrįsta kreiptis į ortodontą specialistą pagalbos. Tokios baimės priežastis gali sukelti ne tik estetinį nepatogumą. Netaisyklingai susiformavę abu žandikauliai gali sukelti galvos skausmus, traškėti kramtant, žmonės gali jausti smilkinių maudimą. Ilgalaikėje perspektyvoje pradeda matytis nepageidaujamos veido raukšlės, bliūkšti žandai, be to iškyla pavojus netekti dantų. Ortodontinio gydymo eiga:

• Diagnozės pacientui nustatymas – pasitelkiamos rentgeno nuotraukos, kai kuriose odontologijos klinikose kompiuteriniai sąkandžio modeliai.
• Gydytojas ortodontas pristato gydymo eigą.
• Breketų uždėjimas ant dantų.
• Priklausomai nuo pasitelkto gydymo metodo pacientai lankosi odontologijos klikoje kas 4 – 8 savaites.
• Breketų nuėmimas.
• Naujo sąkandžio išlaikymas pasitelkiant išimamas kabes.

Įprastai gydymo procesas ir būdas parenkamas pagal dantų, žandikaulio ir sąkandžio būklę, taip pat procesui įtakos turi paciento amžius ir individualios savybės. Gydymo metu naudojami įvairių rūšių breketai: keraminiai, metaliniai, liežuviniai, beligantūriniai. Šiais laikais ortodontijos mokslas vystosi labai sparčiai, breketai tampa efektyvesni, nepastebimi, trumpėjo gydymo laikas. Naudojamos breketų sistemos Patys populiariausi ir efektyviausi breketai vis dar išlieka metaliniai. Nors ankščiau šie atrodė gana bjauriai ir neestetiškai, tobulėjant tampa mažiau pastebimi. Šiuo metu Lietuvoje gana populiarūs žemo profilio breketai, kurie ne taip stipriai dirgina burnos gleivinę bei yra mažiau pastebimi. Kita breketų rūšis yra beligatūriniai. Šie breketai turi gana daug privalumų: rečiau reikia šalinti dantis, gydymas trunka gerokai trumpiau nei naudojant standartines sistemas, gydymo metu beveik nejaučiamas diskomfortas, retesnis lankymasis odontologijos klikose. Pacientas reikalaujantiems breketų kurie nesimato, buvo sukurti keramikiniai, safyriniai ir plastikiniai breketai. Dėl to, kad šie breketai yra sunkiau pastebimi, juos pamėgo vyresnio amžiaus pacientai, vis dėlto reikėtų žinoti, kad gydymas naudojant šio tipo kabes užtrunka kur kas ilgiau. Na ir paskutinioji rūšis yra liežuviniai breketai. Šie breketai prie dantų klijuojami yra iš liežuvio pusės. Dėl šios priežasties yra visai nematomi. Vis dėlto ši metodika turi keletą trūkumų: nešiojant šio tipo sistemą yra kur kas sunkiau tinkamai prižiūrėti ir valyti dantis, be to gana stipriai jaučiamas liežuvio gleivinės dirginimas, ši kur kas jautresnė nei lūpų. Galiausiai ne visi dantų kreivumo atvejai gali būti išgydomi pasitelkiant šią sistemą.

Faktai ir įdomybės apie dantis

Nusprendžiau šiandien pasidalinti dar keletu įdomių faktų susijusių su dantimis ir odontologijos mokslu. Daugiausiai įdomybių surinkau iš užsienio tinklalapių, nustebino amerikiečiai, kurie bene kiekvienam įdomesniam atvejui atlieka tyrimą. Sakykite „cheese“ (angl. sūris)! Turbūt visi esate girdėję šią frazę fotografuodamiesi. Kaip bebūtų, sūris yra ir tiesiogiai susijęs su sveikais dantimis. Šiame gaminyje gausu kalcio ir fosforo, kurie stiprina dantų emalį. Kava, vynas, cigaretės, arbata ir dar daug kitų maisto produktų tamsina žmonių dantis, odontologinis dantų balinimas priverčia dantis vėl pabalti. 60 procentų atvejų žandikaulio ir krūtinės skausmas yra artėjančio širdies priepuolio simptomas, ypač moterims. Žmogaus dantys atitinka pirštų antspaudus, kiekvienu atveju sąkandžio liejinys yra skirtingas. Šis faktas galioja netgi tikriems dvyniams. Beje, ar žinojote, kad kiekvieno žmogaus liežuvis taip pat turi skirtingą antspaudą? Vidutiniškai moterys per dieną nusišypso 62 kartus! Vyrai? Tik 8! O štai vaikai 400 kartų per dieną. Vidutinis suaugęs žmogus šypsosi 15 kartų per dieną. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikus tyrimą nustatyta, kad amerikiečiai dantis valosi nuo 45 iki 70 sekundžių, kai patartina valymo trukmė yra 2-3 minutės. Dėl trumpo dantų valymo iškyla gedimų ar net dantų protezavimo grėsmė. Tyrimais nustatyta, kad dešiniarankiai maistą daugiau kramto dešine burnos puse, o kairiarankiai kaire. 50 procentų amerikiečių teigia, kad pirmas veido bruožas į kurį jie atkreipia dėmesį yra šypsena. 80 procentų amerikiečių nėra laimingi savo šypsena. 83 procentai amerikiečių mano, kad dantų išvaizda yra kur kas svarbesnė nei plaukų ar akių. 33 procentai amerikiečių gali pasigirti netaisomais dantų gedimais, kurių pasekmė - dantų protezavimas. Žmonės per dieną 3 ir daugiau kartų geriantys vaisvandenius turinčius savo sudėtyje cukraus, 62 procentais atvejų padidina tikimybę susigadinti dantis. 78 procentai amerikiečių iki 17 metų turėjo bent vieną sugedusį dantį. 32 procentai Amerikiečių išskiria blogą burnos kvapą, kuris atbaido nuo bendravimo su bendradarbiais. Tyrimais nustatyta, kad žmonės sergantys periodonto ligomis patenka į didesnės rizikos grupę, kuriai gresia širdies ligos, diabetas, insultas, priešlaikinis gimdymas ar kvėpavimo ligos. Periondonto bakterijos gali patekti į kraują ir nukeliavusios iki kitų žmogaus organų sukelti naujas infekcijas. Yra nustatyta, kad žmonės dažniau renkasi mėlynus dantų šepetėlius nei raudonus. Daugiau nei 30 milijonų amerikiečių neturi bent vieno danties. Didžiulė rinka dantų implantus siūlančioms klinikoms. Dėl valgymo įpročių pokyčio ši rinka plečiasi ir Europoje. 15 milijonų žmonių Amerikoje nešioja karūnėles ar dantų tiltus, kurie pakeičia prarastus tikrus dantis. 3 milijonai amerikiečių turi dantų implantus, kasmet šis skaičius išauga iki 500 tūkstančių. 10 procentų JAV odontologų teikia implantavimo paslaugą, tačiau kvalifikuotų specialistų skaičius intensyviai auga dėl didžiulės rinkos ir poreikio. Šiuo metu apskaičiuota, kad JAV dantų implantų rinka per metus odontologijos klinikoms generuoja apie 1 milijardą Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. 98 procentais dantų implantavimo atvejų procedūra baigiasi sėkmingai. 2006 metais JAV odontologai atliko 3 milijonus dantų implantacijų operacijų. Atkreipkite dėmesį, kad vienas pacientas gali implantuotis daugiau nei vieną dirbtinę šaknį. 2014 metais yra tikimasi, kad pasaulinė dantų implantų rinka generuos apie 10 milijardų JAV dolerių. 2014 metais Jungtinėse Amerikos Valstijos dantų protezavimas implantais atneš 1.3 milijardų pajamų. Štai tiek tų įdomybių apie dantis, implantuos ir odontologus. Gal visgi straipsnio pabaigoje galiu drįsti pasakyti, kad dauguma faktų susiję su JAV, tačiau mes jau 20 metų Lietuvoje sekame amerikiečių pavyzdžiu. Stipriai besikeičiantys maitinimosi ir gyvenimo įpročiai tiesiogiai įtakos ir mūsų dantis, taigi pasimokykime iš kitų žmonių klaidų ir prižiūrėkime savo dantis.

Komplikacijos susijusios su breketų nešiojimu

Nei viena medicininė procedūra pasaulyje nėra be rizikos. Šiame straipsnyje pasakosiu apie breketus ir jų sukeliamas komplikacijas. Žinoma, su breketais susijusios rizikos nėra tokios pavojingos, kaip pavyzdžiui operacijų metu kylančios. Reikia žinoti, kad skirtingais atvejais gresia ir skirtingi pavojai, taigi tik Jūsų odontologas galėtų tinkamai konsultuoti kiekvienu išskirtiniu atveju. Limitai Breketai negali išspręsti visų nelygių dantų ar netinkamo sukandimo atvejų. Dažniausiai šiuos sprendimus apriboja dantų augimo procesai ar su žandikaulio kaulo augimu susiję veiksniai, kurie įtakoja sukandimą. Taip pat dažnai netinkamai prižiūrint kabes ar nenorint bendradarbiauti su odontologu, šis negali užtikrinti, kad norimas rezultatas bus pasiektas. Gydymo trukmė Dauguma gydymo procesų naudojant breketus vidutiniškai užtrunka apie dvejus metus. Visgi reikia suprasti, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, skiriasi dantų augimo greitis ir noras pasislinkti į numatytą vietą. Kaip bebūtų, konsultacijos metu odontologas turėtų nurodyti apytikslį gydymo laikotarpį kiekvienam pacientui individualiai. Grįžimas atgal Nuėmus breketus dantys dažnai nori sugrįžti į ankstesnes vietas, žinoma, tai gali nutikti palaipsniui. Paprastai nuėmus breketus pacientams yra pasiūloma naktimis naudoti specialias uždedamas plokšteles arba kapas, kurios apsaugo nuo dantų judėjimo. Jei šios kapos nėra dėvimos atsižvelgiant į odontologo rekomendacijas, dantų judėjimo atgal tikimybė yra labai didžiulė, ypač po breketų nuėmimo. Taip pat reikėtų suprasti, kad dantys gali judėti netgi prabėgus ir keletui metų po breketų nešiojimo, jauname amžiuje dantys nuolatos auga ir gana greitai gali keisti savo padėtį. Šaknies sutrumpėjimas Nešiojant breketus iškyla grėsmė danties šakniai sutrumpėti. Kai kuriems pacientams ši komplikacija pasireiškia šaknies viršūnės nežymiu sutrumpėjimu. Dauguma atvejų ši komplikacija neturi ilgalaikių pasekmių. Visgi retais atvejais pacientams gali rezorbuotis pusė ar daugiau dantų ilgio. Tai turi ilgalaikės įtakos dantų stabilumui. Šaknies rezorbcijos atvejų negalima nuspėti, iki šiol nėra žinoma, kodėl ši komplikacija atsiranda naudojant breketus. Nors tai ir retai pasitaikanti komplikacija, dažniausiai ištinka pacientus nešiojančius breketus ilgą laiką, daugiau nei 2 – 3 metus. Dauguma odontologų gydymo metu tikrina dantų šaknis peršviesdami šias rentgeno spinduliais. Kalcio praradimas ir skylės Tinkama burnos higienos svarba yra būtina pacientams nešiojantiems breketus. Paprastai netinkama priežiūra turi įtakos dantų būklei ir išvaizdai. Nuėmus breketus ant dantų gali likti baltos dėmės- pradiniai kurioziniai pažeidimai, kurių laiku nesustabdžius dantyse gali atsirasti skylės.Taip atsitinka dėl prastos dantų higienos, pastoviai įstringančių maisto gabaliukų. Dažniausiai odontologai pataria nuodugniai valyti dantis, naudoti siūlą, taip pat nėra patariama valgyti daug cukraus turinčio maisto. Fluoro turintis dantų skalavimo skystis gali būti tinkama priemonė kovojant su baltomis dėmėmis. Periodontinės problemos Svarbu žinoti, kad netinkama burnos higiena yra ne tik skylučių dantyse atsiradimo priežastis. Nešiojant breketus gali pasitaikyti ir periodonto ligų, kai netinkama higiena paveikia dantenas ar žandikaulio kaulą. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad žmonės sergantys periodonto ligomis nėra tinkami kandidatai nešioti breketus. Įprastai nešiojant breketus odontologas nuolatos tikrina paciento būklę ir kaip tinkamai kabės yra prižiūrimos. Dantų ankilozė Kita labai reta, tačiau rimta liga susijusi su breketais yra ankilozė. Ši liga pasireiškia tuo, kad danties šaknis susijungia su žandikauliu, o aplinkui esantys dantys pradeda judėti link šio. Šios komplikacijos negali išspręsti net breketai. Visgi ši komplikacija dažniau kyla pacientams, kurių dantis yra implantuotas. Specialistai nėra įrodę, kad liga kyla naudojant breketus, visgi atsiradus šiai komplikacijai, breketai negali pagelbėti. Kaip bebūtų, galima drąsiai teigti, kad breketai yra bene geriausias sprendimas norint ištiesinti dantis, išvardintos komplikacijos pasitaiko tikrai retai, o užsibrėžti pacientų tikslai dažniausiai yra pasiekiami.

Dantų implantai – kas tai?

Dantų implantai, tai dirbtinės danties šaknys, kurios pakeičia natūralią danties šaknį šios netekus. Implantai yra įsriegiami (įsukami)į paciento žandikaulį ir tarnauja, kaip tikra šaknis ant kurios yra tvirtinama speciali karūnėlė. Šiame straipsnyje ir papasakosiu apie dantų implantus ir implantavimo procedūrą. Dantų implantai yra kur kas geresnis sprendimas nei protezavimas tiltiniais protezais..Taip yra todėl, kad implantas įsukamas žandikaulyje ir ant jo vėliau tvirtinama danties karūnelė, o protezuojant dantis tiltiniais protezais dažniausiai nukenčia šalia esantys sveiki dantys, pacientas gali jausti skausmą. Be to implantas neleidžia žandikaulio kaului sunykti. Ilgainiui dėl nykstančio žandikaulio kaulo gali keistis netgi veido bruožai. Šiuo metu netekus dantų, implantai yra vienas iš populiariausių sprendimų. Specialistai gali pasiūlyti įvairiausių firmų, dydžių ir formų dirbtines šaknis. Dažniausiai konsultacija su odontologu padės išsirinkti tinkamiausią variantą. Dantų implantų privalumai

• Išvaizda – netekus danties žmogaus išvaizda gerokai pasikeičia, asmuo gali atrodyti gerokai vyresnis nei yra iš tikrųjų. Įdomu, kad stilistai pabrėžia, jog žmonės netekę dantų, ypač priekinių, atrodo labai nepatraukliai dėl į akis krentančios veido asimetrijos. Taigi dantų implantai išsprendžia šias problemas.
• Dantų apsauga – implantai nereikalauja būti tvirtinami prie šalia esančių dantų, taigi apsaugomi kaimyniniai dantys. Naudojant dantų tiltus, šie tvirtinami prie šalia esančių dantų, kurie yra žalojami.
• Prevencija prieš žandikaulio netektį. Netekus danties ir nesiimant jokių veiksmų žandikaulio kaulas gali sunykti nebeatstatomai. Taigi labai svarbu netekus danties ieškoti galimybės įsistatyti implantą kaip įmanoma greičiau. Dirbtinė šaknis neleidžia kisti žandikaulio formai, padeda išlaikyti esamus veido bruožus.
• Taisyklinga kalba. Dažnai netekus danties pasikeičia žmogaus tartis, gali atsirasti šveplumas. Įsistačius dirbtinį dantį tartis atsistato.

Implantacijos procedūra Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas pacientas gali būti tinkamas dantų implantacijai. Svarbu, kad žmogus būtų geros sveikatos ir turėtų pakankamą žandikaulio kaulą prie kurio bus tvirtinimas implantas. Taip pat reikia suprasti, kad po operacijos visą gyvenimą teks kruopščiai prižiūrėti dirbtinę karūnėlę ir šaknį. Kaip tikriausiai supratote, dantų implantai susideda iš dviejų dalių, tai titaninis varžtas atstojantis šaknį ir protezas arba kitaip danties karūnėlė, kuri tarnauja kaip pats dantis. Operacijos metu odontologas nuskausmins vietą į kurią bus statomas implantas. Tuomet specialistas išgręš mažą skylutę žandikaulyje, ši procedūra gana sudėtinga, kadangi odontologas privalo nepažeisti kaulo, o taip pat ir aplink esančių nervų, netinkamai atlikus operaciją gali kilti komplikacijos. Išgręžus skylutę, titaninis varžtelis yra įsukamas į kaulą. Po to dirbtinė šaknis uždengiama dantenomis siekiant pagreitinti varžtelio suaugimą su kaulu ir patį gijimo procesą. Po tam tikro laiko, dažniausiai keleto mėnesių, varžtelio viršūnė yra atidengiama ir prie jos yra tvirtinama karūnėlė. Baigus paskutinę procedūrą pacientas turi naują dirbtinį dantį. Svarbu suprasti, jog šis reikalaus kruopščios priežiūros, taip pat teks kas pusė metų lankytis pas odontologą implanto patikrai. Dantų implantai yra viena naujausių metodikų naudojamų odontologijoje netekus natūralių dantų. Taip pat reikėtų žinoti, kad tai gana brangi investicija, tačiau ilgaamžė. Paprastai dantų implantams yra teikiama garantija visam gyvenimui , o atsiradus komplikacijoms dažniausiai įmanoma implantą pakeisti nauju. Be to svarbu suprasti, kad implantas reikalaus tiek pat ar net daugiau dėmesio nei tikras dantis. Taigi svarbiausia tinkamai prižiūrėti dantis, kad neprireiktų jokio gydymo iki vėlyvos senatvės, bet visgi jei jau nutiko nelaimė dantų implantai yra vieni tobuliausių odontologijos sprendimų netekus danties.

Idomybės apie dantukus

Šis straipsnis yra ketvirtoji serijos „Įdomūs faktai apie dantis“ dalis. Nuo senų laikų žmonės bijo odontologų, danties traukimas, breketai ar implantai skamba kaip baisiausi dalykai galintys nutikti gyvenime. Šioje straipsnių serijoje pateikiami neišgalvoti faktai apie odontologiją, galbūt padėsiantys pakeisti jūsų požiūrį į dantų priežiūrą ir stomatologus.

• Ar žinojote, kad amerikiečiai yra saldainių mėgėjai. 2002 metais atlikus saldumynų rinkos tyrimą JAV paaiškėjo, kad per metus šiems išleidžiama 21 milijardas dolerių. Sudėtas Lietuvos, Kosta Rikos ir Mozambiko BVP tais metais nesiekė JAV išleidžiamos sumos.
• 2002 metais atlikus specialų tyrimą, 78 procentai Amerikiečių iki 17 metų turėjo bent vieną dantų gedimą.
• Colgate-Palmolive įmonė valdo 34,6 procentų JAV dantų pastos rinkos, tai didžiuliai pinigai, per pastaruosius metus pristačius kelias dantų pastas, skirtas dantų balinimui, ši rinkos dalis išaugo dar labiau.
• Žmonės geriantys saldžius limonadus 3 kartus per dieną, turi didesnę tikimybę susigadinti dantis. Apskaičiuota, kad 62 procentai tokių atveju baigiasi dantų gedimais ar šių netektimis.
• Yra nustatyta, kad vidutiniškai žmonės dantis valosi nuo 45 iki 70 sekundžių, kai specialistai pataria šį procesą atlikti per 2-3 minutes.
• Vaikams iki 16 metų valant dantis dantų pasta su fluoridu atsiranda 24 procentais mažiau dantų gedimų nei tiems, kurie valo paprasta pasta.
• 2002 metais vienai JAV kompanijų atlikus tyrimą paaiškėjo, kad raudonplaukiai žmonės yra kur kas labiau jautresni skausmui. Per odontologines operacijas raudonplaukiams reikia 20 procentų daugiau nuskausminamųjų nei kitiems pacientams.
• Dantų gedimus sukelia daugiau kaip 300 bakterijų rūšių.
• Dantų taisymas ne toks ir brangus dalykas, apskaičiuota, kad JAV stomatologinėms procedūroms išleidžiama 50 milijardų dolerių per metus, gyvūnų maistui taip pat 50 milijardų dolerių per metus, plaukų priežiūrai 100 milijardų per metus, azartiniams lošimams 300 milijardų per metus. Taigi kas geriau: pralošti pinigus ir nusidažyti plaukus ar pamaitinti savo gyvūnėlį ir tinkamai prižiūrėti dantukus?

Dantys praeityje:

• Žmonių, gyvenusių prieš 8000 metų, dantyse aptikti pirmieji odontologiniai darbai. 9 mirusiųjų dantyse rasta išgręžtų specialiais įrankiais skylių, kurios užpildytos įvairiomis medžiagomis.
• Prieš kelis šimtus metų blogi dantys bylojo apie žmogaus turtingumą. Tais laikais tik labai turtingi sugebėdavo įpirkti saldainius. Tarp tokių savo laiku buvo ir karalienė Elžbieta I, kuri galėjo pasigirti labai nesveikais dantimis.
• Tamsiaisiais amžiais manyta, kad iš pakarto nusikaltėlio paimtas dantis turi tamsiųjų galių. Šių galių pagalba įmanoma atsiauginti ar ištiesinti dantis, taigi breketai tuo metu tikrai nebuvo reikalingi.
• 18 amžiuje skurdžiai gyvenantys žmonės pardavinėdavo savo dantis turtingiesiems, kurie iš šių gamindavo protezus.

Faktai apie dantų siūlus:

• Pirmieji komerciškai pradėti gaminti dantų siūlai pasirodė apyvartoje 1882 metais.
• 28 procentai vakarų pasaulio teigia, kad perkant dantų siūlą, tačiau pagal pardavimų duomenis aišku, kad dalis jų meluoja.
• Šiuo metu pasaulyje vidutiniškai vienas žmogus nuperka 16 metrų dantų siūlo, kai specialistų yra apskaičiuota, kad visokeriopai pasaulio žmonių dantų priežiūrai reikėtų, kad vienas žmogus nusipirktų 111 metrų siūlo per metus.
• 83 procentai vakarų pasaulio gyventojų teigia, kad dantų sveikumas jiems yra daug svarbesnis nei plaukų priežiūra.
• Pirmasis dantų siūlas buvo pagamintas iš šilko. Šiuo metu naujausia medžiaga naudojama šiems gaminti vadinama „Gore-tex“.

Na štai ir viskas įdomių faktai apie žmonių dantis serija baigta.

Odontologai praeityje

Ne vienas iš mūsų yra lankęsis odontologijos klinikose. Vieniems ten reikėjo eiti siekiant ištiesinti pakrypusius dantis, kitiems užtaisyti atsiradusias skylutes, o šiek tiek mažiau laimingiems ir įsistatyti dantų implantą. Kaip bebūtų, visi be išimties turėjome progų apsilankyti pas odontologą. Daugelis apsilankymą odontologijos klinikoje supranta iš neigiamos pusės: teks daug sumokėti, skaudės it t.t. Šiame straipsnyje nusprendžiau dar kartą pateikti įvairiausių faktų apie praeities odontologiją. Galbūt tada suprasime, kad šiais laikais esame ne tokie jau nelaimingi lankydamiesi odontologo kabinete ar tiesiog valydami savo dantis.

Dantų pasta

Dantų pasta atsirado tik prieš truputį daugiau nei 100 metų iki tol dantys buvo valomi naudojant: kreidą, deginto medžio anglį, pelenus, citrinų sultis, tabako mikstūras ar net medų. Taip pat žinoma, kad praeityje vietoje dantų šepetėlių buvo naudojamos medžių šakos arba paprasčiausia pirštai.

O štai graikas Hipokratas 400 metais prieš Kristų pasiūlė dantų pastą gaminti iš trijų pelių ir kiškio galvos. Tokia pasta tūrėjo pagelbėti nuo kankinančio dantų skausmo. Tikriausiai nelabai būtų malonu valyti dantis tokia pasta, kad ir kaip juos skaudėtų.

Dantų balinimas- dažymas

Apie 1600 metus Japonijoje išplito paprotys moterims dantis dažytis juodai, taip parodant ištikimybę vyrams. Tokios procedūros buvo atliekamos to meto Japonijos odontologų kabinetuose.

Dar vienas šių dienų žmogui ne mielas faktas yra apie dantų balinimą. Senovės galai, kuriuos savo laiku nukariavo Julijus Cezaris, dantis balindavo naudodami savo šlapimą. Kaži ar dabar apsidžiaugtume tokiais senovės galų žynias-odontologais.

Šepetėliai ir gydymas

Kinų odontologai buvo dar išradingesni. Šie ant pergamentų užrašydavo specialias maldas ir šias apvyniodavo aplink skaudamą dantį. Dažniausiai toks gydymas baigdavosi danties traukimu. Įdomu, kad pirmieji dantų šepetėliai buvo pagaminti taip pat Kinijos imperijoje. Į Europą šie buvo importuoti 17 amžiuje. Netgi iki 20 amžiaus vidurio iš šerno ir arklio šerių gaminami dantų šepetėliai buvo importuojami iš Kinijos į Didžiąją Britaniją. Pirmieji nailoninių šerių dantų šepetėliai pasaulį išvydo tik 1938 metais.

O štai Actekų odontologai atsiradusias dantų skylutes užtaisydavo metalinėmis plombomis prieš tai į atsivėrusią dantyje ertme įpildami specialaus žmogaus plaukų nuoviro.

Taip pat senovėje prieš atsirandant dirbtiniams protezams šių vietoje buvo naudojami tikrų dantų protezai. Dantys tiesiog buvo ištraukiami iš negyvų žmonių žandikaulių ir implantuojami gyviesiems. Ne pats mieliausias jausmas, kai žinai, jog nešioji kažkieno kito dantis.

Pirmasis dantų grąžtas buvo išrastas 1949 metais zelandiečio Džono Patriko Waslho, kuriam dėl šio atradimo Didžiosios Britanijos karalius suteikė riterio statusą. Pati technologija paplito 1957 metais, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pradėta prekiauti šiuo prietaisu.

Rovimas

Žinoma, naudojant įvairias, gana keistas priemones dantų gydymui šiuos gana dažnai tekdavo tiesiog ištraukti. Pirmieji dantų traukimo procesą palengvinančias reples sugalvojo graikai. Na, juk Graikijos regionas buvo vienas iš didžiausių senovės kultūros ir medicinos centrų.

Viduramžiuose dantistų pareigas Europoje dažniausiai atlikdavo kirpėjai arba kalviai. Visgi šie „specialistai“ dažniausiai atlikdavo tiktai vieną procedūrą, tai yra sugedusio danties rovimas.

Pirmieji dantų implantai

Pirmoji civilizacija naudojusi dirbtinius dantų implantuos buvo Majai. Archeologai yra aptikę moters palaikus datuojamus 600 mūsų eros metams. Moters žandikaulyje rasti trys dirbtiniai implantai pagaminti iš jūros kriauklių. Šis atradimas laikomas pirmuoju dantų implantacijos atveju, nes jūros kriauklės yra įaugusios į žandikaulio kaulą taip suformuodamos dirbtinę šaknį.

Štai tokia ta senovės odontologijos istorija, kaip matote tokie patogumai pagreitinantys dantų taisymą, kaip dantų grąžtas odontologijos kabinetuose atsirado visai nesenai. Mes, odontologų pacientai, dažnai drįstame skųstis dėl nemalonių procedūrų, bet pažiūrėkime, kaip per pastarąjį šimtmetį patobulėjo ši medicinos šaka.

Dantų implantai - komplikacijos

Dantų implatavimas yra gana sudėtinga procedūra susidedanti iš kelių etapų, kurių metu atliekamos įvairios operacijos. Savaime suprantama, kaip kitose chirurginėse operacijose taip ir dantų implantacijos metu atsiranda komplikacijų tikimybė. Žinoma reikia pabrėžti, kad tik mažiau nei 5 procentai operacijų gali būti nesėkmingos. Paprastai nesėkmes įtakoja ne odontologijos klinikų specialistai, bet kitos kartai net su pačia operacija nesusijusios priežastys. Šiame straipsnyje pateiksiu retas, bet galimas su dantų implantais susijusias komplikacijas.

Kaip žinome dantų implantai yra skirti žmonėms nesenai netekusiems dantų. Įprastai implantai padeda išsaugoti žandikaulio kaulą, ko pasėkoje išsaugomas ir teisingas kitų dantų išsidėstymas bei užtikrinama graži, taiasyklinga šypsena. Visgi nėra namų be dūmų, taigi pateikiu žadėtą galimų komplikacijų sąrašą:

1. Dantų implantų infekcija po procedūros.

Kaulas ir dantenos supančios danties implantą gali būti užkrėstos, dėl ko atsiranda komplikacijos. Šitaip dažniausiai gali nutikti operacijos metu, įstatinėjant implantą- dirbtinę šaknį. Žmogaus burnoje pilna įvairiausių bakterijų, taigi netgi stengiantis nuo šių apsisaugoti išlieka tikimybė, kad audiniai esantys aplink implantą bus užkrėsti.

2. Danties implanto atmetimas.

Gali nutikti taip, kad jūsų kūnas nepriims dirbtinės šaknies – svetimkūnio ir stengsis šią pašalinti. Tokios pačios komplikacijos nutinka ir po inkstų, kepenų, širdies implantacijų.

3. Per didelė danties implanto apkrova.

Kaului augant aplink danties implantą reikėtų šį pasaugoti. Dantų sukandimo metu atsirandantis spaudimas gali išjudinti tiek šaknį, tiek aplink ją esančius kaulo audinius. Taip pat ant vienos šaknies dedama karūnėlė iš 2-3 dantų gali patirti per didelį spaudimą. Pati gamta kiekvienam dančiui suteikė po šaknį, taigi tokia pati taisyklė turi galioti ir dantų implantams.

4. Danties implanto gedimas.

Dantų implantai pagaminti iš titano metalo. Šis nors ir labai stiprus dėl gamybos klaidų gali sulinkti ar lūžti. Šios nesėkmės metu metalo dalelės gali patekti į audinį ir taip prasidėti infekciją. Tokie atvejai labai reti. Šiuolaikinės technologijos ir gamybos metodikas šias nesėkmes sumažino. Tačiau yra žinomi ir tokie atvejai.

5. Kaulo apie danties implantą netekimas.

Kai kuriems pacientams sergantiems periodonto liga kaulas gali pradėti nykti netgi apie tikrą dantį. Tokie patys atvejai yra žinomi ir įstačius danties implantą. Galima paminėti, kad nepaisant žandikaulio kaulo netekties implantas gali išsilaikyti stabilus ir jokių papildomų priemonių nereikės imtis. Kaip bebūtų odontologai pataria nuolatos stebėti žandikaulio kaulą pasidarant rentgeno nuotraukas, taigi pacientams turintiems implantus reikėtų reguliariai lankytis odontologijos klinikose.

6. Danties implanto uždegimas.

Kaulas ir dantenų audiniai aplink implantą gali užsikrėsti ir po operacijos. Po karūnėle gali patekti maisto likučių ar kitų svetimkūnių sukeliančių uždegimą ir komplikacijas, netgi praėjus ilgam laikui po operacijos.

7. Danties implanto atidarymas

Ši yra daugiau prevencinė priemonė nerandant skausmo priežasties. Dažnai laiku aptiktos dantų implantų komplikacijos yra sutvarkomos odontologų nešalinant paties implanto. Dantenų atvėrimas aplink implantą gali padėti rasti skausmo priežastį.

Reikėtų suprasti, kad dantų implantai niekuo nesiskiria nuo tikrų dantų. Juos veikia maisto likučiai įstrigę tarpdančiuose, kariesas ir t.t. Taigi norint išlaikyti savo implantus nesugandintus reikės dantų šepetuku valyti dantis 2-3 kartus per dieną, taip pat naudoti specialiai dantims skirtą siūlą.

Be to, reikėtų nepamiršti lankytis pas odontologą, kuris stebės implanto būseną. Geriausiai lankytis pas implantacijos procedūrą atlikusį specialistą, kuris geriausiai žino situaciją ir galės tinkamiausiai patarti. Pats specialistas turėtų nustatyti apsilankymų grafiką.

Ką draudžia įžymybės?

Visiems žinoma, kad aktoriai, dainininkai nuolatos save turi prisižiūrėti. Išvaizda ir aišku tiesioginiai gabumai šių profesijų žmonėms užtikrina valgomą duoną. Nieko keista, kad pinigais besišvaistančios pasaulinės žvaigždės apdraudžia savo kūno dalis nuo nelaimingų atsitikimų. Pirmą kartą apie tokį atvejį išgirdau prieš porą metų Jenifer Lopez apdraudus savo užpakalį 300 milijonų JAV dolerių, visgi ši suma nėra pati didžiausia. Šiame straipsnyje pateiksiu 15 brangiausių kūno dalių apdraudimo atvejų.

15 vieta Rianos kojos- 1 milijonas JAV dolerių.

Rnb stiliaus dainininkė Riana. 2007 metais mergina tapo Gillete kompanijos skutimosi peiliukų reklamos veidu. Įmonė merginos kojas apdraudė įspūdinga 1 milijono JAV dolerių suma. Kompanijos atstovas tuo metu spaudai teigė, kad tokios garsenybės kojos turi būti apdraustos, kaip dievaitės.

14 vieta Madonos krūtinė – 2 milijonai JAV dolerių.

Garsioji pop muzikos karalienė iš pradžių savo biustą norėjusis apdrausti 12 milijonų dolerių, tačiau vėliau persigalvojo ir skyrė „niekingus“ du.

13 vieta Heidi Klum kojos – 2.2 milijonai JAV dolerių.

Laidų vedėja ir buvusi garsi apatinio moteriško trikotažo modelis Heidi Klum kojas yra apdraudusi daugiau nei 2 milijonais dolerių. Įdomu, kad jos kairiosios kojos draudimas kainavo 1,2 milijono dolerių, o dešinės tik 1 milijoną. Taip nutiko todėl, kad ant modelio kairiosios kojos specialistai aptiko mažytį randą, dėl kurio kojos draudimas buvo įvertintas brangiau.

12 vieta Tina Turner kojos - 3.2 milijono JAV dolerių.

Dabar 72 metų dainininkė savo įspūdingas kojas apdraudė 3.2 milijonais JAV dolerių.

11 vieta Doly Parton krūtinė – 3.8 milijono JAV dolerių.

Savo turtus žymi dainininkė apdraudė 1970 metais. Tuo meto jos biusto apimtis siekė 106 centimetrus. Iš tiesų dainininkė savo krūtinę draudė 600 JAV dolerių, tačiau dėl infliacijos dabartinė suma atitiktų beveik 4 milijonus.

10 vieta Kylie Minou užpakalis – 5 milijonai JAV dolerių.

9 vieta Tom Jones krūtinės plaukai – 7 milijonai.

Šis atvejis turbūt labiausiai nustebino besidomint įžymybėmis draudusiomis kūno dalis. Dainininkas turi nepakartojamą balsą, o savo pasirodymuose dainas atlikdavo prasisegęs marškinėlius. Tai bene pirmasis vyras dainininkas, kuris labiau rūpinosi krūtinės plaukais nei savo balsu.

8 vieta Daniel Craig kūnas įvertintas 8 milijonais JAV dolerių.

Aktorius ir paskutinysis Džeimas Bondas vaidindamas agentą 2008 metais nusprendė pats atlikti visus kaskadinius triukus. Taigi filmo prodiuseriams neliko nieko kito, kaip apdrausti aktorių nuo nelaimių.

7 vieta Amerika Ferera šypsena – 10 milijonų.

Filmo Baisoji Bėtė žvaigždė gerai žinoma dėl savo šypsenos. Skirtingai nei garsiajame seriale merginai breketai nebuvo būtini nei vaikystėje, nei dabar. Specialistai nustatė, kad dantys nebuvo balinti taip pat nėra jokių žymių, kad būtų naudojami dantų implantai. Visgi šypseną nuspręsta įvertinta nemenka 10 milijonų sumą.

6 vieta Julia Roberts šypsena – 30 milijonų Jav dolerių.

Dar viena aktorė Holivude gerai žinoma dėl savo akinančios šypsenos. Kaip ir Amerika Ferera, aktorė nėra pasitelkusi breketų ar dantų implantų šypsenos gelbėjimui, tačiau sklando keletas gandų apie balinimo procedūras, kaip bebūtų viena brangiausių pasaulio aktorių užima 6 vietą.

5 Briuso Springstyn balsas 31.2 milijonas JAV dolerių

Dainininkas ir kompozitorius 8 – jame dešimtmetyje savo balsą apdraudė 5.7 milijonams dolerių, dabar draudimo suma išaugo 6 kartus. Regis nebloga investicija.

4 vieta Davido Bekhamo kojos – 70 milijonų JAV dolerių.

Jei moterys gali, kodėl negali vyrai? Vienas žinomiausių pasaulio futbolininkų, Davidas Bekhamas, kojas yra apdraudęs 35 milijonams dolerių, dabar draudimo suma išaugo iki 70 - ies. Nieko keisto, kad futbolininkas pastaruoju metu patiria daugybę kojų traumų.

3 vieta Christiano Ronaldo kojos 144 milijonai dolerių.

O štai Ispanijos futbolo klubas sumokėjęs rekordinę išpirką už futbolininką 123 milijonus dolerių, jo kojas nusprendė apdrausti 144 milijonų dolerių suma.

2 vieta Jenifer Lopez užpakaliukas – 300 milijonų JAV dolerių.

Oficialu, tai brangiausias užpakaliukas žemėje.

1 vieta Maraja Kerey kojos 1 milijardas JAV dolerių.

Dainininkė užbaigia įspūdinga draustų kūno dalių sąrašą. 2006 merginos kojas įspūdingai sumai apdraudė jau minėta „Gillete“ kompanija.

Natūralūs dantų balinimo būdai

Dantų balinimas kapomis, estetinis plombavimas ar kiti pažangūs dantų dailinimo būdai šiuo metu yra labai populiarūs. Televizijoje, žurnaluose į, Jus, žvelgia žvaigždės su spindinčiomis šypsenomis, dėl šių suformuoto įvaizdžio „mirtingieji“ taip pat trokšta turėti baltas, spindinčias šypsenas, kurios pagyvina veido bruožus. Šiandien papasakosiu apie populiariausius dantų balinimo būdus pasitelkiant natūralias priemones, kurios visgi ne visada yra saugios...

Šiais laikais norint išbalinti dantis galima rinktis iš gausybės būdų: balinimas kapomis, lazeriu ar kitais metodais prižiūrint stomatologui arba natūraliomis medžiagomis, kurios yra gerokai pigesnės, bet ne visada tokios saugios. Taigi natūralias medžiagas dažniausiai galima rasti kiekvieno iš mūsų namuose, tokie produktai yra: citrinos, braškės, agurkai, salierai, morkos, brokoliai, medžio anglis ir kitos.

Citrinų sultys ir jų žieveles galima naudoti, kaip dantų pastą. Tai gana populiarus būdas naudojamas balinant dantis. Visgi reikia būti labai atsargiems, nes citrinų rūgštis naikina kalcį, kuris yra labai reikalingas dantims. Be kalcio šie gali pradėti trupėti. Antra, dažnai tradiciniame dantų balinime naudojama uoga yra braškė. Sutrinta braškių tyrė, taip pat pasitelkiama, kaip dantų pasta , tačiau turi kenksmingą poveikį dantų emaliui.

Dantų balinime naudojamos ir daržovės. Salierai, morkos brokoliai ir agurkai naudojami, kaip dantų pasta, tačiau nuolat valant dantis tokiu būdu galimas per didelis kalcio kiekis, kuris gausiai aptinkamas minėtose daržovėse. Taigi paradoksalu, kad dantims tiek per didelis, tiek per mažas kalcio kiekis gali stipriai pakenkti.

Medžio anglis ir šarmas pasižymi gausiu kalio hidroksido kiekiu, ši medžiaga veikia kaip balinanti medžiaga. Bet reikėtų suprasti, kad ir ši netinkamai naudojant gali greičiau pakenkti dantims ir emaliui. Viena efektyvesnių (tačiau ir nesaugiausių) medžiagų naudojamų buitiniame dantų balinime yra soda sumaišyta su druska. Šis mišinys jau gana senai naudojamas, kaip viena efektyviausių natūralių balinimo medžiagų. Į šį mišinį galima įmaišyti ir kalio vandenilio peroksido parduodamo vaistinėse. Visgi tikriausiai nerasite odontologo, kuris patartų naudoti tokį balinimo būdą, kadangi netinkamai naudojant šias medžiagas, galite stipriai pakenti dantims. Ypač nesaugiu būdu yra laikomas sodos naudojimas.

Apžvelgus dažniausiai naudojamus natūralius balinimo metodus akivaizdu, kad dantis galima išsibalinti ir namuose, tačiau visi populiariausi metodai neužtikrina saugumo ir gali sukelti tolimesnes komplikacijas. Kaip alternatyva natūralioms medžiagos būtų procedūros odontologo kabinete, kurios gal ir šiek tiek brangesnės, bet gerokai saugesnės.

Populiariausios balinimo procedūros odontologo kabinėte:

Dantų balinimas lazeriu. Ši procedūra atliekama tik stomatologo kabinete. Paprastai ji trunka ne ilgiau, kaip valandą. Dantys būna padengiami specialiu skysčiu, kurio didelę dalį sudaro vandenilio peroksidas. Kai dantys jau būna padengti geliu, jie yra švitinami specialiu lazeriu, kuris sužadina veikliąsias medžiagas. Šis būdas yra vienas greičiausių.

Dantų balinimas kapomis. Palyginus su kitais balinimo būdais, tai vienas pigiausių ir efektyviausių metodų. Šiuo metodu balinant dantis užtrunkama gerokai ilgiau nei lazeriu. Atsižvelgus į dantų būklę procesas trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Prieš pradedant procedūrą yra pagaminamos kiekvienam individualiai pritaikytos kapos. Jos atitinka jūsų dantų formą. Dantų balinimas kapomis reikalauja kantrybės, nes turėsite tuo užsiimti kasdien. Kiekvieną dieną prieš miegą kapas reikės įsidėti į burną. Prieš tai jos turės būti mirkomos specialiame skystyje.

Visgi, jeigu planuojate balinti dantis natūraliu būdu, pirmiausia odontologijos klinikoje atlikite profesionalią dantų valymo procedūrą – dantys gali pašviesėti vien nuo šios procedūros. Visgi prieš atlikdami bet kokius balinimo veiksmus, pirmiausia pasikonsultuokite su savo odontologu.

Dantų breketai

Breketai odontologų naudojami blogo sąkandžio gydymui. Geras sąkandis yra toks, kai burnos gale esantys krūminiai dantys skirti kramtymui yra tiesūs ir netrukdo vienas kitam, o priekiniai viršutiniai, taip pat tiesūs, truputėlį išlenda į priekį lyginant su priekiniais apatiniais dantimis. Gana painu ar ne? Kreivi dantys, gali atrodyti neestetiškai ar netgi sukelti fizinį ar emocinį skausmą. Neteisingas sąkandis trukdo kramtyti, atsikąsti ar net kalbėti. Žmonėms, nekreipiantiems į blogą sąkandį, laikui bėgant dantų implantai gali tapti reikiamybe, nes kreivus dantis gali prireikti šalinti. Šiame straipsnyje pateiksiu keletą teiginių ir atsakymų susijusių su breketais.

Blogą sąkandį įtakoja gausybė priežasčių. Iš tiesų blogam sąkandžiui vystytis nemažą įtaką daro paveldimumas. Kitiems dantys pakrypsta dėl blogų įpročių vaikystėje, pavyzdžiui nykščio čiulpimo. Visgi kiekvienam žmogui sąkandžio kreivumo priežastys yra skirtingos, kaip ir pats kreivumas. Odontologai pataria vaikams nuo 7 metų pasitikrinti dantų sąkandį, kadangi tokiame amžiuje jau galima įžvelgti pirmąsias tendencijas dėl nuolatinių dantų atsiradimo.

Vaikai gali būti gydomi dar neiškritus pieniniams dantims. Iš tiesų tai yra įmanoma, visgi dažnesni atvejai, kai breketai vaikams yra siūlomi jau išaugus nuolatiniams dantims.

Breketai yra geriausias kreivų dantų gydymo metodas. Geriausią gydymo metodą gali nurodyti tik kvalifikuotas specialistas. Visgi reikia sutikti, kad breketai ar tiksliau reikėtų vadinti kabės, yra dažniausiai naudojamas metodas.

Pats veikimo principas yra gana paprastas. Mažyčiai breketai yra priklijuojami prie paciento dantų ir sutvirtinami vielutėmis, būtent reguliuojant vielučių įsitempimą ir yra tiesinami dantys, kurie pakrypsta norima linkme. Įprastai kabės būna metalinės, tačiau vyresni pacientai norintys, kad šios nesimatytų, gali naudoti brangesnes, pagamintas iš keramikos. Šios yra mažiau pastebimos.

Ortodontinis dantų sąkandžio gydimas reikalauja dviejų dalykų: spaudimo ir laiko. Galima pagalvoti, kad šis teiginys yra gana keistas, tačiau breketų naudojimo atveju jis yra visiškai teisingas. Naudojant breketus sąkandžio gydymui dantis reikia paveikti spaudimu tam tikra linkme, ko pagalba dantis pakeičia kryptį ir tik per tam tikrą laiką, pasiekiamas reikiamas rezultatas. Dauguma atvejų gydymas trunka nuo vienerių iki trejų metų. Žinoma, vystantis odontologijoje naudojamoms technologijoms šis laikotarpis vis trumpėja. Taip pat mažėja ir apsilankymų pas odontologą skaičius, kadangi procese naudojamos metalinės vielutės skirtingai nei senosios ilgiau išlaiko spaudimą. Įprasta, kad dabar pas specialistą tempimo procedūrai reikia lankytis kas 6 – 8 savaites.

Pacientai gali jaustis nemaloniai dėvėdami breketus. Iš tiesų, kaip ir dauguma kitų odontologinių procedūrų, breketai gali sukelti nemalonų jausmą ypač tik pradėjus jais naudoti. Reikia suprasti, kad kabės burnoje yra svetimkūnis, pacientai gali patirti perštėjimą. Taip pat pradžioje patariama valgyti minkštesnį maistą, odontologas taip pat gali išrašyti skausmą mažinančių vaistų. Vis dėlto bėgant laikui prie šių nepatogumų įprantama, o dažniausiai jie visai nebejuntami. Beje, po tempimo procedūrų dažnai jaučiamas lengvas skausmas, reiškiantis, kad dantys po truputį keičia savo poziciją, tai geras ženklas.

Po aktyvaus gydymo naudojant kabes sudarytas iš breketų pacientams tenka nešioti specialias kapas. Taip šis teiginys teisingas. Siekiant, kad dantys nesugrįžtų į buvusias vietas, keletą mėnesių pacientams tenka nešioti specialias kapas pritaikytas naujam sąkandžiui. Praėjus odontologo nurodytam laikui, kapų nešioti nebereikės, liks tik džiaugtis sveikai ir estetiškai atrodančiais dantimis.

Taigi dantų breketai nors ir šiek tiek skausmingas ir neišvaizdus kreivų dantų gydymo metodas, yra vienas populiariausių pasaulyje, atnešantis gal ir negreitus, bet garantuotus rezultatus. Geriau pasirūpinti dantimis dabar nei po to ieškoti protezų ar dantų implantų.

Klausimai atsakymai: dantų balinimas

Dantų balinimas, kas tai?

Pasitelkus metodus, padedančius balinti dantis, galite pakeisti, išbalinti dantų spalvą nešalinant natūralaus dantų paviršiaus. Reikėtų žinoti, kad balinant dantis rezultatas priklauso nuo esamos dantų spalvos, tai reiškia, kad skirtingam pacientui, pasiekiami skirtingi rezultatai.

Kodėl mano dantims reikalinga šviesinimo procedūra?

Poreikį balinti dantis gali veikti gausybė veiksnių. Kiekvienas iš mūsų yra skirtingi, kaip ir mūsų dantys. Bėgant laikui šie gali pagelsti ir atrodyti neestetiškai.

Dantų spalvą taip pat įtakoja maistas ir gėrimai, tokie kaip kava, arbata, raudonas vynas. Be to, yra įrodyta, kad rūkymas taip pat įtakoja dantų atspalvį.

Kai kuriais atvejais, dantų spalvą keičia dantų akmenys. Yra atvejų, kai žmonės vartodami antibiotikus pastebi, kad ant jų dantų atsiranda dėmės. Taigi, kaip ir minėjau, Jūsų šypsenos tamsėjimą įtakoja daugybė veiksnių.

Kaip vyksta dantų balinimo procedūra?

Dantų balinimas odontologo kabinete yra bene dažniausiai naudojamas metodas. Tik stomatologas gali pacientui pasakyti ar jis yra tinkamas kandidatas dantų balinimo procedūrai.

Visų pirma, odontologas ant jūsų dantenų uždės apsauginę gumą arba gelį. Po to ant dantų bus užtepamas specialus balinimo skystis. Šį dažniausiais sudaro vandenilio peroksidas arba karbamido peroksidas. Šios medžiagos įsiskverbia į emalį, tokiu būdu danties spalva tampa šviesesnė.

Kiek laiko trunka procedūra?

Paprastai visas balinimo kursas trunka nuo 3 iki 4 savaičių. Per pirmus 2 ar 3 vizitus stomatologas gamins specialias kapas, kurios padės tęsti procedūrą namuose. Dantų balinimas kapomis namuose trunka nuo poros iki keturių savaičių, kiekvieną dieną pacientas turi 30 minučių ant dantų užsidėti kapas pripildytas specialaus gelio.

Beje, dabar yra ir tokių gelių, kuriuos ant dantų galima laikyti iki 8 valandų. Naudojant tokius gelius, balinimo laikotarpis yra sutrumpinamas iki vienos ar poros savaičių.

Kitos balinimo procedūros

Balinimas lazeriu gali būti atliekamas tik odontologo kabinete. Šiai procedūrai naudojamas didelės koncentracijos gelis ir lazeris. Lazeris sustiprina gelio poveikį. Naudojant šį metodą dantys pabąla labai greitai. Visgi didelės koncentracijos balinimo gelis gali sukelti ir stiprius pašalinius pokyčius. Tačiau jei žmogus yra sveikas, šie pokyčiai yra grįžtami ir ilgalaikės žalos nedaro.

Galima paminėti ir visiems žinomas balinamąsias dantų pastas. Visgi šios daugiau tinkamos dantų tamsėjimo prevencijai, o ne pačiam balinimui. Žinoma, yra ir kitų balinimo metodikų, tačiau jos ne tokios populiarios.

Kiek ilgai dantys išlieka balti?

Įprasta nuomonė yra, kad dantų balinimo rezultatai išlieka iki 3 metų. Kaip bebūtų, rezultatas gali išlikti ir ilgesnį, ir trumpesnį laikotarpį, priklausomai nuo to, kaip šie yra prižiūrimi. Taip pat nereikėtų tikėti, kad išlaikysite baltus dantis jei: rūkote ar vartojate maisto produktus, kurie dažo dantis. Geriausiai šiuo klausimu gali pakonsultuoti odontologas, atliekantis procedūrą.

Šalutiniai efektai?

Kai kurie pacientai gali pajusti dantų jautrumą šalčiui. Kiti gali jausti gerklės perštėjimą, taip pat dantenos gali šiek tiek pabalti. Šie simptomai dažniausiai yra laikini ir baigus gydymo periodą per kelias dienas greičiausiai dings. Jei bet kuris iš šių simptomų išlieka ilgesnį laiko tarpą, reikia kreiptis į odontologą.

Ar galima išbalinti pavienius dantis, kuriems pašalintas nervas?

Dauguma atvejų negyvi dantys per tam tikrą laiką praranda baltą spalvą. Odontologas gali pacientui pasiūlyti atidaryti danties kanalą ir užpildyti jį specialiu baltinimui skirtu produktu, kuris iš vidaus pakeis danties be nervo spalvą.

Keisčiausi su odontologija susiję faktai

Daugeliui mūsų dantų priežiūrai užtenka paprasto dantų šepetėlio, dantų siūlo, pastos. Na, žinoma kartais prireikia apsilankyti pas odontologą, dantų patikrinimui ar kelių plombų įstatymui. Kitiems, mažiau laimingiems žmonėms, tenka apsilankyti ir dėl rimtesnių priežasčių, kai kuriems net atliekamas dantų protezavimas ar įstatomi dantų implantai. Visgi šiame straipsnyje papasakosiu ne apie tokius rimtus dalykus, pasidalinsiu su jumis keliais keisčiausiais faktais susijusiais su dantų priežiūra.

Sąrašą pradėsiu nuo Amerikoje išpopuliarėjusių dantų pastų skonių. Ar galite įsivaizduoti, JAV parduotuvėse galima įsigyti šokolado (Cha Cha Chocolate), Vanilės (Banilla Bling) ar vanilinių ledų skonio dantų pastų. Kodėl gi žalingų įpročių nepavertus sveikesniu gyvensenos būdu.

Antras faktas yra išradimas. Amerikiečiai nesiliauja stebinę. Jeigu jums neužtenka tatuiruočių ant odos, galite pradėti tatuiruoti savo dantis.



Kitas įdomus išradimas pažodžiui verčiant iš anglų kalbos būtų „grotelės jūsų iltims“ (angl. Grill for your fangs). Kodėl nepapuošus savo dantų šitaip?



Na, o štai įmonės pavadinimu „IntelliDrug“ sugalvoti dantų implantai saugo savyje vaistus. Daktarui suprogramavus implante esantį kompiuterį, jums suteikiamos paskirtos injekcijos. Kam gerti vaistus, kai galima juos nešiotis dantyje.



Gana apie tuos išradimus, dabar pateiksiu keletą įdomių faktų apie pačius dantis. Ar žinojote, kad žmonės, kurie per dieną išgeria daugiau nei 3 stiklines mineralinio ar kito gazuoto gėrimo, greičiau patiria dantų dėvėjimąsi. Pagal tyrimus atliktus JAV, tai pasitaikė 62 procentais atvejų.

Kitas įdomus faktas, kad normalus žmogus per savo gyvenimą pagamina 25000 litrų seilių, tai du olimpiniai baseinai. Ar galite įsivaizduoti, su kuo susiduria jūsų odontologas?

Šeštas faktas prasideda klausimu: „Kur laikote savo šepetuką?“. Daugelis atsakytų tualete, bet ar žinojote, kad nuleidus vandenį, ištiškę purslais nuo klozeto oru gali nukeliauti apie du metrus. Perskaitęs šį faktą nusipirkau naują šepetėlį ir pakeičiau jo poziciją, tikiuosi jums šito neprireiks.

Septintas. 1994 kalėjimų istorijoje įvyko turbūt vienas įspūdingesnių pabėgimų. Kalinys iš dantų siūlo nusipynė virvę ir su jos pagalba pabėgo iš įkalinimo įstaigos (visgi dažniau yra patariama dantų siūlą naudoti dantims, taip sumažinama dantų dilimo tikimybė).

Aštunta. Jūsų dantys yra padengti emaliu, tai kiečiausias žmogaus audinys, visgi nepaisant to, odontologai nepataria dantimis atidarinėti skardinių ar alaus butelių.

Devinta. Ar žinojote, kad Anglijoje pradėti gaminti įrankiai, skirti atlikti įvairioms dantų operacijoms, tačiau šias atlieka ne odontologai, o patys pacientai. Dalis Anglijos gyventojų tiesiog negali sau leisti stomatologų paslaugų, šia situacija pasinaudojo verslininkai.

Dešimtas. Visgi nesusilaikiau ir sugrįžtu prie keisčiausių išradimų. Štai Kinijoje buvo išrastas ant piršto montuojamas dantų šepetėlis. Vietoje to, kad krapštytume dantis, galime juos valyti pirštais, galbūt taip įmanoma atsikratyti žalingo įpročio.



Vienuoliktas. Ar žinojote, kad dviejų kartų per metus apsilankymas pas odontologą buvo sugalvotas ne pačių specialistų, o dantų pastos gamintojų. Tai šeštajame dešimtmetyje sugalvojo „Ipama“ įmonė. Šios tikslas buvo išpopuliarinti naują dantų pastą, kurią pristatinėjo ir stomatologai. Iš tiesų apsilankymų kiekį turi nustatyti jūsų odontologas.

Dvyliktas. Nano telefono mikrofonas dantyje. „Chinavision“ įmonė žmonėms, turintiems priklausomybę skambinti ar dažnai dirbantiems, pasiūlė įdomų sprendimą – į dantį įsimontuoti nanomikrofoną. Šis gali veikti naudodamas Bluetooth ryšį taip susijungdamas su telefonu.



Galiausiai, mano manymu įdomiausias iš įdomiausių. Yra stipria vandens srove paremtas dantų šepetėlis. Šiame prietaise įdiegta aukšto slėgio žarnelė. Slėgiu varomas vanduo gali pasiekti tolimiausius dantų užkabarius.

Jeigu esate susidūręs su smagiu nutikimu ar matėte įdomų išradimą, susijusį su dantų priežiūra, prašau pasidalinkite.

Dantų balinimas 3000 metų prieš mūsų erą

Šiuo metu dantų balinimas taip išpopuliarėjęs, kad galima rinktis iš gausybės metodų: dantų balinimas kapomis, dantų balinimas odontologo kabinete, balinimas lazeriu ir kiti. Viena to priežasčių yra ta, kad šypsena, tai bene svarbiausias įrankis padedantis žmonėms visame pasaulyje suprasti vieni kitus. Nuo pat žmonijos atsiradimo pradžios žmonės stengėsi išlaikyti dantis šviesius, baltus ir sveikus. Kai kurie praeityje taikyti metodai iš tiesų duodavo naudos, kiti buvo juokingi ar net kraupūs. Taigi apie įvairius dantų balinimui taikytus metodus ir papasakosiu šiame straipsnyje.

Pirmieji dantų šepetėliai padėję dantis išlaikyti baltus atsirado 3000-taisiais metais prieš Kristų. Tai buvo paprasčiausios medžio šakelės, nuo kurių buvo nulupama medžio žievė. Tokiomis šakelėmis trinant dantis buvo pašalinami maisto likučiai. O štai pirmąjį dantų šepetėlį su šereliais išrado kinai apie 1400-uosius mūsų eros metus. Europiečių pirkliai greitai suprato, kad šie yra puikūs išradimai ir parsivežė šepetėlius į Europą. Greitai tokie šepetėliai išpopuliarėjo visame pasaulyje.

Šerno ar kitų gyvūnų šeriai dantų šepetėlių gamyboje buvo naudojami iki Luji Pasterui atrandant bakterijas. Medikai po šio atradimo greitai suvokė, kad gyvūnų šeriai sukelia dantenų ligas, infekcijas. Taigi, ilgą laiką buvo ieškoma pakaitalo gyvūnų šeriams. 1935 Valasas Korotersas atrado nailoną, kurio pagalba buvo išspręsta iškilusi problema ir prevencinė dantų priežiūra tapo saugi.

Bet ką čia apie prevencines priemones, juk įžangoje pažadėjau papasakoti apie ekstremalius dantų balinimo metodus taikytus praeityje. Taigi apie 2000 metus prieš Kristų egiptiečiai savo dantis trindavo vyno actu arba pemza. Šios priemonės tikrai nesukeldavo didelio malonumo, be to, drastiškai gadindavo emalį. Visgi, senovės romos gyventojai kaip ir ekonomikoje bei karinėje galioje taip ir taikant ekstremalius dantų balinimo metodus, sugebėjo pralenkti egiptiečius. Romiečiai savo dantis balindavo žmogaus šlapimu, kurio sudėtyje gausu amoniako. Beje, trumpu laikotarpiu amoniakas iš tiesų gali pagelbėti. Visgi, geriau lankykitės pas savo odontologą. Taigi, savaime suprantama, kad tuo laikotarpiu dantų balinimas kapomis nebuvo populiarus.

Istorikai taip pat yra nustatę, kad odontologijos paslaugas senovėje teikė ne medicinos specialistai, o kirpėjai. Šie turėjo specialius įrankius skirtus dantų šalinimui, iš tiesų tik tokios odontologijos paslaugos tais laikais ir buvo teikiamos pacientams, kuriems skaudėdavo dantis.

Balinimui 18-19 amžiuose taip pat buvo naudojama kaustinė rūgštis. Ši trumpam išbalindavo dantis, tačiau visiškai sunaikindavo dantų emalį. 1800-aisiais metais Italų dantistai nustatė, kad fluoras gali pašalinti ant dantų pasirodančias dėmes. Šis atradimas privedė iki fluorido pastilių atsiradimo. Tokius saldainius Italijoje buvo priversti ragauti daugybė pasiturinčio sluoksnio gyventojų vaikų. Sulaukus gerų rezultatų fluoras pradėtas pilti į geriamąjį vandenį, dantų pastas, burnos skalavimo skysčius, be to, ši medžiaga stiprina danties emalį, taip sumažinant tikimybę atsirasti skylutėms. Vis dėlto laikui bėgant buvo nustatyta, kad dėl fluoro dantys vėlyvesniame amžiuje gali tapti dėmėtais. Taigi, fluoro buvo atsisakyta.

Gyvenant 21-ąjame amžiuje žmoniją tiesiog apsėdo baltų dantų bumas. Graži šypsena tapo būtinybė, nebe privalumas. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad per paskutiniuosius 5-erius metus balinimo paslaugomis buvo pasinaudota 300 procentų daugiau kartų nei prieš tai buvusius. Šią informaciją paskelbė Amerikos dantų kosmetologų institutas. O dantų priežiūroje naudojama gausybė prevencinių priemonių padedančių išlaikyti šviesius dantis. Taip pat pasitelkiamas ir dantų balinimas kapomis, lazeriu, įvairiais geliais ar skysčiais. Štai kaip per 5000 metų pasikeitė odontologija.

Gyvūnų dantys

Dantų balinimas kapomis, estetinis plombavimas ar kiti pažangūs dantų dailinimo būdai šiuo metu yra labai populiarūs. Dėl Holivudo, mados podiumo žvaigždžių suformuoto įvaizdžio, paprasti žmonės taip pat trokšta turėti baltus, žibančius dantis. Visgi šiandien pasakosiu ne apie tai. Šiame straipsnyje pateiksiu įdomių faktų apie gyvūnų dantis. Amerikoje praeitą savaitę startavo televizija skirta gyvūnams, galbūt greitai pamatysime, kad dantų balinimas kapomis bus taikomas ir mūsų mylimiesiems palydovams ar zoologijos soduose gyvenantiems žvėrims?

Ar žinojote, kad:

• Tik gimusios katės turi 26 laikinus dantis, vėliau pametus šiuos joms išauga 30 dantų, kurie tarnauja iki gyvenimo galo. Taip pat šie gyvūnai nekramto savo maisto, o paprasčiausiai dantimis suplėšo grobio mėsą į smulkesnes dalis ir praryja. Dėl šios priežasties katės neturi kramtymui skirtų dantų, bet turi stiprų skrandį.
• O štai mažyčiai šuniukai turi 28 laikinus dantis, šie išauga šuniukams esant 3-4 savaičių. Po keturių mėnesių mažyliams pradeda augti nuolatiniai dantys, kurių šie turi 42, gerokai daugiau nei katės. Šunų dantys, ypač gyvenančių lauke, dažnai susiduria su gedimais, dėl šių gyvūnų įpročio viską graužti, kramtyti. Greičiausiai šie naminiai augintiniai ir bus pirmieji besilankantys pas savo asmeninius stomatologus.

Na, o dabar šis bei tas apie laukinių gyvūnų dantis:

• Afrikiniai drambliai turi 26 dantis ir tik keturi dantys yra skirti žolės kramtymui. Dramblys per savo gyvenimo metus (dramblių amžius kartais siekia 70 metų) kramtymui skirtus dantis pakeičia 6 kartus. Gana patogu! Taip pat svarbu paminėti, kad šių gyvūnų iltys, kurių pora gali sverti iki 180 kilogramų, yra sunkiausi pasaulio dantys.
• Kiaulės turi 44 dantis. Pirmieji išauga priekiniai dantys, kurie yra skirti gynybai, tik vėliau motinoms atsisakius maitinti paršelius, šiems išauga krūminiai dantys, padedantys sukramtyti maistą.
• Sraigės burna yra ne ką didesnė už smeigtuko plastmasinę galvutę, tačiau ši turi daugiau nei 25 tūkstančius dantų. Tokiu pacientu apsidžiaugtų kiekvienas stomatologas.
• Didžiausiais pasaulio žinduolis, mėlynasis banginis, ėda tik mažytes krevetes, nes visai neturi dantų! Na bent jau jam nereikia šių valyti.
• O štai krokodilai jau turi nuosavus stomatologus. Krokodilinis paukštis pats įskrenda į šio plėšrūno burną ir šią išvalo, o pacientas tuo metu kantriai laukia.
• Amerikoje gyvenančių kišeninių žiurkių dantys per metus paauga 15 centimetrų. Šie graužikai priversti, ką nors graužti, kad nutrintų augančius dantis. Ta pati taisyklė galioja ir žiurkėms, pelėms ir naminėms jūrų kiaulytėms, nors šių gyvūnų dantų augimo tempai lėtesni, jos privalo nuolatos ką nors graužti, kad išlaikytų vienodą dantų dydį.
• Delfinai per savo gyvenimą teturi vieną dantų rinkinį, jie neturi pieninių dantų.
• Žirafos danties emalis yra šiurkštus, sunku paaiškinti kodėl taip yra, tačiau visi kiti žinduoliai tarp jų ir žmonės turi lygų emalį.
• Gyvačių dantys nukreipti gerklės linkme, dėka to šioms labai lengva išlaikyti sugautą grobį.
• Rykliai dantis keičia kiekvieną savaitę, po to užsiaugindami naujus, štai šiems gyvūnams stomatologo pagalbos turbūt neprireiks niekados.
• Elniai vieni greičiausiai maistą ėdančių žinduolių pasaulyje, maisto jie beveik nekramto, o iš karto praryja. Tik vėliau kada turi galimybę ramiai stebėti aplinką, jie atryja žolę ar samanas ir jas sukramto.

Taigi greičiausiai dantų balinimas kampomis laukiniams gyvūnams ar didžiajai jų daliai nėra labai aktualus, o štai jūsų numylėtiems naminiams gyvūnams gali neužilgo atsirasti galimybė apsilankyti odontologų kabinetuose.

Dantų implantai

Šiuo metu yra žinoma, kad statistiškai 70 procentų pasaulio gyventojų sulaukę 35-44 metų amžiaus yra netekę nors vieno tikro savo danties. To priežastys paprastai būna danties šaknies kanalo uždegimas, ėduonis ar dantenų ligos. 25 procentai suaugusių žmonių netenka visų savo dantų sulaukę 73 metų. Dantų implantai yra vienas iš patogiausių gydymo būdų pakeičiančių jūsų prarastus dantis.

Dantų implantai susideda iš trijų dalių:

• Titaninio implanto – tai varžtas, kuris operacijos metu yra įsukamas į jūsų žandikaulį.
• Atramos – tai savotiškas ramstis, kuri laikys naująjį dantį.
• Karūnėlė – natūralios išvaizdos dirbtinis dantis dedamas ant atramos.

Reikėtų pažymėti, kad dantų implantai turi daug privalumų prieš kitus metodus, tokius kaip dantų vainikėliai ar išimami protezai, padedančius atstatyti buvusią šypseną. Pagrindiniai iš privalumų yra:

• Estetiškumas – dantų implantai taip pakeičia tikrus dantis, kad jų neįmanoma atskirti.
• Nesukelia pašalinio efekto šalia esantiems dantims, kaip tai padaro tiltiniai protezai (reikia šlifuoti šalia esančius gyvus dantis).
• Patogumas – implantai nesuteikia nepatogumo jausmo, kaip tai padaro protezai, kurie gali iškristi ir skleisti kliuksėjimo garsą.
• Ilgaamžiškumas – tinkamai prižiūrima implanto karūnėlė gali tarnauti iki gyvenimo pabaigos.
• Naudojant šį metodą nenyksta jūsų žandikaulis, dėl šio nykimo gali pasikeisti jūsų veido formos.

Savaime suprantama, paminėjus privalumus reikėtų užsiminti ir apie minusus. Turbūt didžiausias šio metodo trūkumas yra kaina. Lietuvoje vieno pilno implanto kaina yra nuo 2000 litų ir daugiau. Galbūt galima rasti ir pigesnių variantą, tačiau kokybiškai darbą atliekančiuose odontologijos kabinetuose tikrai sumokėsite panašią sumą. Taigi, norint pasikeisti visus dantis kurių netekote teks paišlaidauti.

Dantų implantavimo procedūra

Implantavimo procesui reikalinga operacija, kuri yra įmanoma sugijus jūsų dantenoms, bei žandikauliui po danties šaknies traukimo. Paprastai visas procesas nuo situacijos įvertinimo iki pabaigos trunka 4-8 mėnesius ir reikalauja keleto apsilankymų pas implantavimą atliekantį specialistą. Reikėtų suprasti, kad kiekvienas atvejis yra skirtingas ir reikalauja skirtingų užduočių bei tvarkaraščio norint pasiekti optimalų gydymo variantą.

Įdomūs faktai apie dantis (III dalis)

Dantų implantai Lietuvoje jau senai nebėra naujiena. Bene kiekviena odontologijos klinika teikia dantų implantavimo ar kitas pakankamai naujas odontologijos paslaugas. Nepaisant naujų technologijų mes vis tiek bijome stomatologų. Šis straipsnis yra trečioji įdomių faktų apie odontologiją dalis. Galbūt šie teiginiai jums padės sužmoginti baisiuosius stomatologus ir jų specialybę.

Taigi, štai trečioji serija faktų apie odontologiją, naudojamas technologijas ir jas sekančius mitus:

• Pagal 1997 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose Gallup įmonės atliktą apklausą, odontologija, kaip profesija užėmė 5-ąją vietą pagal patikimumą. Pagrindinės šių rezultatų priežastys buvo aukšti pacientų balai suteikti už malonų bendravimą ir paslaugų kokybę.
• Kaip ir pirštų antspaudai, kiekvieno žmogaus liežuvis turi skirtingą antspaudą, pagal kurį galima nustatyti žmogaus tapatybę.
• Yra nustatyta, kad vidutinis dantų šepetėlis turi 2500 šerelių sugrupuotų į 40 eilių. Šerelių kuokštai yra sutvirtinti metalinėmis kabėmis, kurios įstatomos į specialias skylutes dantų šepetėlio korpuse, o vėliau užlydomos karšta plastmase.
• Vidutinė moteris per dieną nusišypso 62 kartus. Vyras? Tik 8! Vaikas per dieną nusijuokia 400 kartų. Suaugę žmonės per dieną vidutiniškai šypsosi 15 kartų.
• Dantų ėduonis išlieka viena dažniausiai pasitaikančių dantų ligų vaikų tarpe nuo 5-17 metų. Maždaug 59 procentai vaikų turi problemų dėl dantų ėduonies.
• Dėl dantų ėduonies per metus vaikai praleidžia daugiau nei 51 milijoną valandų, kurias turėtų praleisti mokykloje.
• Dėl dantų ligų, dirbantys žmonės per metus iš darbo atsiprašo 164 milijonui valandų.
• Per paskutinius metus tik 40 procentų skurde gyvenusių vaikų apsilankė pas odontologus prevenciniam dantų patikrinimui.
• 2004 metais JAV įmonės AGD Impact atliktos apklausos metu nustatyta, kad odontologai laikomi vienais sąžiningiausių ir etiškiausių žmonių.
• Pagal 2003 metias Lemeslson-MIT atliktą apklausą, 34 procentai paauglių ir 42 procentai suaugusių žmonių dantų šepetuką įvardijo tarp 5 išradimų, be kurių negalėtų gyventi. Kiti 4 išradimai yra asmeninis kompiuteris, automobilis, mikrobangų krosnelė ir mobilusis telefonas.
• Na, o štai Didžiojoje Britanijoje apklausus 1000 žmonių paaiškėjo kaip vyrai ir moterys vertina žmonių šypsenas. Net 50 procentų apklausoje dalyvavusių vyrų įvardijo, kad norėtų išsibalinti dantis, moterų - 35 procentai; Sveiki dantys ir balta vyro šypsena yra antras dalykas sąraše, pagal kurį yra vertinamas būsimas partneris, pirmasis yra akys. Na o štai vyrams, moters šypsena nėra tokia svarbi, pirma yra įvertinama figūra, akys, plaukai ir tik tada dantys.
• Karališkasis kamerdineris. Ar žinojote, kad Didžiosios Britanijos sosto paveldėtojas princas Charles turi savo asmeninį kamerdinerį, Michael Fawcett. Šis žmogus yra atsakingas už dantų pastos išspaudimą ant princo dantų šepetėlio. Paparaciai yra įsitikinę, kad Charles niekam kitam nepatiki šios pareigos. Įsivaizduokite, kaip turi atrodyti princo dantys kamerdineriui išvykus atostogų.
• Amerikiečiai Helovyno nakčiai prisiperka saldainių už vidutiniškai 2 milijardus JAV dolerių. Ši suma sudaro ketvirtadalį Lietuvos valstybės biudžeto.
• Amerikiečiai dantų priežiūros produktams (dantų siūlui, šepetėliams, burnos skalavimo skysčiui) per metus išleidžia apie 2 milijardus JAV dolerių, taip pat ketvirtadalį mūsų valstybės biudžeto.
• 75 procentai Amerikiečių per metus nors kartą odontologijos kliniką privalo aplankyti dėl dantenų ligų.
• Dantų implantai JAV populiarėja todėl, kad 50 procentų šalies gyventojų bijo lankytis pas odontologus.

Šiam kartui tiek, liko paskutinioji, ketvirtoji serijos apie dantis ir su jais susijusius faktus dalis.

Pirmosios odontologijos klinikos

Daugelis žmonių gali manyti, kad odontologijos klinikos atsirado tik mūsų laikais galbūt prieš 50 metų. Žinoma panašiausios į dabartines ir atsirado tuo metu, prieš 500 metų dabartiniai breketai būtų neišsivaizduojama prabanga. Visgi žmonija savo dantimis rūpinosi nuo civilizuoto pasaulio atsiradimo pradžios. Apie dantų priežiūrą senovės ir viduramžių civilizacijose ir bus šis straipsnis.
Senovės odontologija
Pirmieji įrodymai, kad egzistavo odontologijos klinika siekia Indo slėnio laikus. Archeologai dabartinio Pakistano teritorijoje rado specialus peteliškės formos grąžtus naudotus dantų negalavimas gydyti, šie instrumentai datuojami 7,000 metų prieš Kristų. Įdomumo dėlei paminėsiu, kad pirmieji žinomi rašytiniai Šumerų šaltiniai yra datuojami 5000 metų prieš Kristų, beje juose archeologai iššifravo straipsnius apie dantyse gyvenančius kirminus, kurie sukelia dantų gedimus. Tokio paties pobūdžio moksliniai straipsniai buvo rasti ir senovės Kinijos, Indijos, Japonijos ir Egipto teritorijose. Tokios pačios teorijos buvo aprašytos Homero.
Yra žinoma, kad apie 2600 metus prieš Kristų Egipte mirė labai garsus to meto odontologas Hesy-Re, dažnai šiuolaikinėje literatūroje laikomas pirmuoju odontologu. Egiptiečių ir Graikų- romėnų palaikai taip pat įrodo apie egzistavusias odontologijos klinikas, to meto palaikuose netgi rasti primityvūs breketai ir protezai. Manoma, kad egiptiečiai dantų operacijas praktikavo nuo 2500 metų prieš Kristų. Taip pat 1700 ir 1550 metams prieš Kristų yra datuojami keli Egiptiečių rašytiniai šaltiniai, kuriuose aprašomos dantų ligos ir gydymo priemonės.


Pirmosiose odontologijos klinikose Finikijoje, dabartinė Libano teritorija, aptinkama bandymų taikyti protezus. Žmonėms netekusiems dantų buvo įstatomi gyvūnų dantys.
Tarp 500 ir 300 metų prieš Kristų abu Hipokratas ir Aristotelis aprašė tokias dantų ligas kaip: ėduonį, dantenų pažeidimus, netaisyklingą dantų augimą, taip sugedusių dantų traukimo principus ir pažeistų dantų ar žandikaulio sutvirtinimo būdus vielutėmis. Kaip bebūtų, Etruksijoje, dabartinė šiaurės ir centrinė Italijos dalis, buvo pradėtos atlikinėti pirmosios dantų restauravimo tiesinimo ir protezavimo naudojant auksą procedūros. Vėliau romiečiams užkariavus etruskų žemes, odontologijos metodai pradėti naudoti ir senovės Romoje. Apie 100 metus prieš Kristų rašytojas Conelius Celcus išsamiai aprašė burnos higienos laikymosi taisykles, kaip stabilizuoti judančius dantis ir kaip gydyti įvairiausias dantų ligas.
Rytų šalyse yra randama įrodymų, kad bent jau nuo 200 metų prieš Kristų Kinijoje dantų plombavimui buvo naudojamas specialus sidabras. Burnos higiena taip apt buvo įprastas reiškinys Japonijo ir Indijoje. O štai islamo šalyse buvo naudojami ne visi iš ankščiau minėtų būdų. Greičiausiai taip įvyko dėl to, kad Koranas musulmonams draudžia žaloti savo kūną, o dantų operacijos ir buvo laikomis kūno žalojimu. Visgi dėl tokios politikos prevencinė dantų priežiūra tapo labai populiari. Arabų gydytojai Avicena ir ABU al Qasim savo tekstuose pabrėžė dantų priežiūros būtinybę.
Viduramžiai
Ankstyvųjų viduramžių metu Europoje odontologijos klinikos buvo įsikūrusios vienuolynuose. Taip nutiko dėl to, kad šie buvo labiausiai išsilavinę žmonės tuo laikotarpiu. Visgi 1163 metais bažnyčia uždraudė vienuoliams praktikuoti odontologijos metodus, nes šių procedūrų metu buvo praliejamas kraujas. Tuo metu odontologijos klinikos persikėlė į kirpėjų salonus, kadangi šie asistuodavo vienuoliams operacijų metu, taip turėjo pakankamai aštrius įrankius atlikti reikiamas. 1210 metais Prancūzijoje buvo įsteigta kirpėjų gildija, kuri pradėjo rūpintis profesionalių dantų chirurgų paruošimu, taip pat paprasti kirpėjai buvo apmokomi atlikti rutinines dantų priežiūros procedūras, valymą ir traukimą.
14 amžiuje Guy de Chauliac išrado specialias žnyples dantų traukimui, šios buvo naudojamos iki 18 amžiaus. O 1530 metais pasirodė pirmoji knyga skirta vien tik dantų priežiūrai „Little Medicinal Book of Diseases and Infirmities of the Teeth“ parašyta Artzney Buchlein ir išleista Vokietijoje.