Majai: trumpa istorija

Ne veltui Majų civilizacija yra viena pažangiausių centrinės Amerikos tautų. Šioje civilizacijoje buvo išrastas ne tik toks regis paprastas išradimas, kaip kalendorius, beje dėl kurio pasibaigimo dabar pranašaujama pasaulio pabaiga, bet ir dantų implantai. Apie šią, mums tolimą tautą ir bus šis straipsnis.

Mokslininkai majų klestėjimo laikotarpį išskiria nuo 250 m. iki 900 m. po Kristaus. Tuo metu majų gyventose teritorijose pradėjo stipriai augti žmonių skaičius, taip pat datuojami ir gausybė archeologinių atradimų bei iškasenų. Ši tauta išvystė žemdirbystės amatą, sukūrė stiprią iš miestų-centrų susidarančią imperiją (panašus modelis kaip graikų miestai-poliai). Vieni iš didžiausių buvo Tikalas, Kopanas, Uaxactunas.

Savo klestėjimo metu Majai buvo pasiekę kelių milijonų gyventojų skaičių. Iš jų kilo ne viena kita mažesnė karalystė ar imperija Lotynų ir Centrinėje Amerikoje. Šios tautos kultūra garsėjo savo architektūra, didžiuliais rūmų pastatais, šventyklomis. Civilizacija taip pat buvo sukūrusi gana tobulą savo rašmenų sistemą. Galiausiai odontologų tarpe ši tauta taip pat turėtų būti žinoma kaip ta, kurios išradimų sąraše yra dantų implantai.

1931 metais Hondūro teritorijoje atlikus kasinėjimus majų kapavietėje buvo atrastas įdomus moters žandikaulis. Šio savininkė greičiausiai buvo apie dvidešimties metų moteris mirusi 600 mūsų eros metais. Įdomiausia, kad kaule buvo įstatyti trys iš kriauklių pagaminti dantys. 40 metų mokslininkai manė, kad šios kriauklės buvo įstatytos po mirties, tokie atvejai buvo populiarūs senovės Egipte. Tačiau 1970 Brazilų stomatologas Amadeo Bobbio radiografu ištyrinėjęs kaulą nustatė, žandikaulio pakitimus aplink įstatytas kriaukles. Taip paaiškėjo, kad pirmieji dantų implantai moteriai buvo įstatyti jai dar būnant gyvai. Majai 1350 metų aplenkė mus.

Taip pat nuo šios kultūros yra neatsiejamos laiptuotos piramidės. Šie didingi pastatai buvo statomi religinių apeigų vietose šalia valdovų rūmų. Cancuene esanti piramidė yra pats didžiausias majų kultūroje žinomas statinys, įdomu tai, kad toje teritorijoje daugiau panašių statinių beveik nėra. Kitu svarbiu archeologiniu palikimu yra laikomos akmeninės plokštelės „tetun“. Šiose kortelėse buvo atvaizduojami valdovai bei aprašomas jų genealoginis medis, karinės pergalės ir kiti pasiekimai. Šie „dokumentai“ leido mokslininkams geriau suprasti didžios civilizacijos kultūrą.

Majai dar yra žinomi dėl gerai išvystyto prekybos tinklo. Didžiuosiuose miestuose yra randama kakavos, druskos, jūros kriauklių, nefrito, šie daiktai originaliai nėra kilę iš majų teritorijų, taigi yra manoma, kad šie yra prekiavę netgi su Karibų regiono tautomis.

Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose centrinės majų žemės esančios žemumos patyrė didelį nuosmukį, labai greitai šios teritorijos buvo apleistos žmonių. Šis nuosmukis laikotarpis buvo nustatytas pagal sustojusias statybas ir nutrūkusius akmeninius įrašus. Mokslininkai neturi vieningos nuomonės, kas galėjo įtakoti šios kultūros žlugimą.

Kai kurios teorijos teigia, kad Majai pasiekė kritinę populiacijos ribą, kai nebeužteko maisto, buvo užkariauti kitų tautų, patyrė kelis stiprius valstiečių sukilimus arba buvo paveikti prekybos tinklo griuvimo. Su ekologija susijusios hipotezės teigia, kad valstybė galėjo patirti gamtinių stichijų jėgą, epideminių ligų proveržį ir klimato pokyčius. Mokslininkai yra įrodę, kad Majų civilizacija naudodama ekstensyvią žemdirbystę bei agresyvią medžioklę stipriai paveikė ir dirvožemį, ir miškų gyvūniją. Kai kurie mano, kad Centrinės Amerikos kultūros žlugimą įtakojo 200 metų trukusi sausra. Ši teorija atsirado po to, kai fizikos mokslo atstovai ištyrinėjo majų gyventoje teritorijoje esančius ežerus.

Greičiausiai klausimas dėl ko žlugo majų civilizacija bus atsakytas ateityje. Visgi nepaisant žlugimo ši centrinės Amerikos kultūra paliko gilų pėdsaką mūsų visų istorijoje.

Dantų balinimo būdai

Televizijos laidų vedėjų, aktorių, politikų – visų visuomenėje žinomų žmonių atributas - balta šypsena. Tiesa, šiandien tai ne tik šių žinomų žmonių atributas. Šiandien įgyti baltus dantis už prieinamą kainą gali kiekvienas, to siekiantis žmogus.

Balinamosios dantų pastos. Balinanti dantų pasta tapo normaliu kiekvienų namų atributu. Tiesa, retas žmogus gali pasigirti reklamose žadamais balinančios dantų pastos rezultatais. Didžiuose prekybos centruose randamos balinančios dantų pastos turi pakankamai mažai dantų spalvai įtakos turinčių medžiagų, o valant dantis tos pačios medžiagos daro įtaką tik kelias minutes. Tiesa, visa tai daroma apgalvojus. Tiesiog per didelis balinimą skatinančių medžiagų kiekis gali padaryti daugiau žalos, nei naudos.

Dantų balinimas lazeriu. Ši procedūra atliekamt tik stomotologo kabinete. Paprastai ji trunka ne ilgiau, kaip valandą. Dantys būna padengiami specialiu skysčiu, kurio didelę dalį sudaro vandenilio peroksidas. Tai medžiaga, kuri turi didžiausią įtaką dantų balinimo procese. Kai dantys jau būna padengti šia žėle, jie yra švytinami specialiu lazeriu, kuris sužadina veikliąsias medžiagas. Nors šis būdas yra vienas greičiausių, teigiama, kad šis būdas nekenkia nei dantims, nei dantenoms.

Dantų balinimas kapomis. Palyginus su kitais balinimo būdais, tai vienas pigiausių ir efektyviausių metodų, kaip pasiekti norimų rezultatų – burną, puošiančius baltus dantis. Šis būdas trunka ilgiau nei balinimas lazeriu. Atsižvelgus į dantų būklę procesas trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Prieš pradedant procedūrą yra pagaminamos kiekvienam individualiai pritaikytos kapos. Jos atitinka jūsų dantų formą. Tuomet jums įteikiamas specialus skyris ir paaiškinama, kaip vyskta visas procesas. Dantų balinimas kapomis reikalauja kantrybės, nes turėsite tuo užsiimti kasdien. Kiekvieną dieną prieš miegą kapas reikės įsidėti į burną. Prieš tai jos turės būti mirkomos specialiame skystyje.

Žinoma, prieš imantis dantų balinimo procedūros, verta pasikonsultuoti su šios srities profesonalais. Balinant dantis kapomis kurį laiką dantys gali būti jautresni, tuo tarpu po procedūros lazeriu būtina vengti dantis dažančių produktų. Balinimo procedūros nerekomenduotinos neščiosioms ir diabetu bei širdies ligomis sergantiems žmonėms.

Nuolaidos odontologijos klinikoje „Skraidenta“

Pranešimas spaudai

Vilniuje įsikūrusi odontologijos klinika „Skraidenta“ sveikina savo klientus su artėjančiom šventėm irskelbia šventines nuolaidas. Gruodžio ir sausio mėnesiais klinikos lankytojai yra kviečiami pasinaudoti 10 procentų nuolaida dantų implantacijai.

Vieno ar keleto dantų netekimas tampa gana opia problema ne tik vėlyvajame gyvenimo etape bet ir jauniems žmonėms. Žmonės netekę dantų ne visada finansiškai išgali sau leisti implantavimo procedūrą. Tačiau laiku neatstačius normalios kramtymo funkcijos keičiasi sukandimas, gali būti pažeisti ir iki tol buvę sveiki dantys. Būtent dėl šios priežasties artėjant šventiniam laikotarpiui: Šv. Kalėdoms, Naujiesiems metams, nusprendėme padovanoti klientams 10 procentų nuolaidą dantų implantacijai.“ Taip odontologijos klinika „Skraidenta“ atstovė Geda Mažeikienė paaiškino akcijos atsiradimo priežastį.

Be teikiamos paslaugos, kuriai šiuo metu taikoma nuolaida, įmonė atlieka ir kitas odontologijos procedūras. Klinikoje įrengti specializuoti burnos chirurgijos, vaikų ir suaugusiųjų odontologijos, protezavimo, ortodontijos kabinetai. Patalpos, kuriose aptarnaujami klientai, konsultuojant specialistams, įrengtos taip, kad sukurtų jaukią raminančią aplinką. Visos šios priemonės leidžia klientams jaustis maloniai dedant breketus, atliekant dantų estetinį plombavimą, balinimą, dantų protezavimą, rovimą ir kitas procedūras. Ypatingas dėmesys skiriamas dantų ligų profilaktikai- vaikai ir suaugusieji mokomi taisyklingos burnos higienos, čia pat galima įsigyti jiems tinkamų dantų priežiūros priemonių, o čia dirbantys gydytojai odontologai atsakys į visus pacientams rūpimus klausimus.

Taip pat atvykusius į odontologijos kliniką „Skraidenta“, klientus visuomet pasitiks ne vien linksmai nusiteikęs, bet ir kvalifikuotas kolektyvas. „Dauguma mūsų specialistų ne tik stažavosi ar mokėsi užsienio universitetuose, bet ir turi ilgą praktinio darbo patirtį, kurią perduoda studentams bei kolegoms odontonlogams. Tik tokie specialistai leidžia užtikrinti kokybiškų odontologinių paslaugų teikimą.“ – teigė Geda Mažeikienė.

Odontologijos klinika „Skraidenta“ perspėja, kad artėjant šventiniam laikotarpiui neketina lėtinti vykdomų veiklų ir kviečia visus norinčius apsilankyti. Pasitikime Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus su plačia ir gražia šypsena, pigiau!

Kontaktai:

Odontologijos klinika „Skraidenta“

Smolensko g. 6, Vilnius;

Tel.: (5)  215 02 15

info@skraidenta.lt

www.skraidenta.lt

 

Breketai - gražios šypsenos priežastis

Šypsena, tai raktas į šiltesnį bendravimą. Nusišypsoję atskleidžiame, kad gerai jaučiamės, sudarome malonaus žmogaus įspūdį. Deja, ne visi galime naudotis šiuo malonumu. Labai dažnai nutinka taip, kad bijome parodyti savo šypsnį, nes kompleksuojame dėl kreivai išaugusių dantų. Šią problemą gali išspręsti šiuolaikinės odontologijos priemonės – breketai, kitaip kabės.
Kreivų dantų priežastys
Paprastai breketai tampa reikalingi dėl vaikystėje tūrėtų blogų įpročių ar tėvų klaidų. Pavyzdžiui, dažnai mažyliai mėgsta čiulpti antklodės kampą, pirštuką, kramto nagus, kvėpuoja pro burną. Dėl tokių įpročių gali susiformuoti atviras sąkandis, tai reiškia, kad tarp apatinės ir viršutinės dantų eilių padidėja tikimybė atsirasti tarpams. Taip pat reikėtų žinoti, kad per ilgai naudojamas čiulptukas gali sukelti įvairiais dantų anomalijas, dėl to vaiką patariama kuo greičiau nuo jo atpratinti. Žinoma, taisyklingam dantų augimui įtakos turi ir genetinis faktorius, bent vienam iš tėvų turint sąkandžio problemų tokios grėsmės tikimybė išauga ir vaikui.
Dėl kreivų dantų gali sutrikti dikcija, atsirasti kramtymo sunkumai. Taip pat tokie dantys dažniau pažeidžiami ėduonies, nes nuo jų sunkiai nusivalo apnašos.
Sprendimas – breketai
Breketai veiksminga dantų tiesinimo priemonė, tačiau jai yra būtina kruopšti priežiūra. Nešiojant šiuos, aplink metaliukus pradeda kauptis maisto likučiai, apnašos, todėl dantis privalu kruopščiai valyti po valgymo. Taip pat reikėtų žinoti, kad nešiojant breketus paprasto dantų šepetuko neužtenka. Reikia naudoti specialias, breketus nešiojantiems žmonėms skirtas, burnos priežiūros priemones, antraip gali pradėti kraujuoti dantenos, pažeidžiamas dantų emalis, jie pradeda gesti, vystosi ėduonis. Užsidėjus kabes, gydytoja pataria nekramtyti labai kieto maisto, kramtomosios gumos, vengti vienu metu vartoti kontrastingos temperatūros maistą, pvz. kavą su ledais, nes smulkios detalės gali atsiklijuoti.
Po gydymo
Dažniausiai gydymas breketais užtrunka apie dvejus metus, priklausomai nuo dantų būsenos. Nuėmus kabes prasideda retencinis periodas. Šio metu rūpinamasi, kad dantys nesugrįžtų į buvusią būseną. Retencijai naudojamos retencinės plokštelės arba tam skirti fiksavimo aparatai reteineriai. Šis gydymo periodas gali trukti nuo nuo 1,5 iki 2,5 metų, priklausomai nuo buvusios anomalijos tipo, gydymo intensyvumo ir kitų faktorių.

Dantų implantai ir implantacijos procesas

Pametus dantį ir įstačius vietoje jo tiltelį ar išimamą protezą yra pakeičiama tik viršutinė danties dalis. O štai dantų implantai suteikia galimybę atkurti ir danties šaknį. Implantacijos procedūra yra vienintelis būdas, leidžiantis atkurti visą trūkstamą dantį. Šiame straipsnyje trumpai papasakosiu apie šiuos išradimus ir apie jų įdiegimo procesą.
Pagrindinis dantų implantų privalumas yra tas, kad įaugę į žandikaulį, jie suteikia itin tvirtą pagrindą protezui. Visiškai nejudantys protezai užtikrina natūralią kalbėseną, efektyvų ir neskausmingą kramtymą, maksimalų estetinį rezultatą ir, svarbiausia, pasitikėjimą savimi.
Be to, dantų implantai neleidžia sunykti kaului, kuris, netekus šių, ilgainiui plonėja, taip pat užtikrina natūralios veido formos išlaikymą, kitų dantų apsaugojimą ir maksimaliai sumažina kitus nepatogumus, susijusius su dantų praradimu.
Esant situacijai, kai netenkama vieno ar keleto dantų, sraigtinio implanto įsriegimas leidžia išvengti kaimyninių dantų šlifavimo. Tai ypač svarbu, kai šie dantys visai sveiki.
Dėmesio, taupieji! Nors iš pirmo žvilgsnio dantų implantai gali pasirodyti brangesni už kitus gydymo metodus, ilgalaikėje perspektyvoje būtent šie yra ekonomiškesnė investicija. Daugumai žmonių jie tarnauja visą gyvenimą, taigi sutaupoma nemaža pinigų suma, kuri būtų išleista reguliariems išimamų protezų ar tiltų pataisymams. Taip pat reikėtų žinoti, kad su implantu, jums yra įteikiamas ir garantinis lapelis, kuris užtikrina jūsų investicijos saugumą.
Paprastai implantacijos procesas nuo implantacijos operacijos dienos iki suprotezavimo apatiniam žandikauliui trunka 3 mėnesius, o viršutiniam 6 mėnesius.
Esant tinkamoms sąlygoms, kai objektyviai stebimas patikimas implanto fiksavimasis kaule, galimas ankstyvas implanto apkrovimas. Suprotezuojama po implantacijos operacijos praėjus 6 savaitėms (apatiniame žandikaulyje) arba 12 savaičių (viršutiniame žandikaulyje).
Implantai gali būti protezuojami ir tą pačią arba kitą dieną po implantavimo operacijos. Betarpiškas apkrovimas galimas tokiais atvejais, kai kaulas storas, gleivinė sveika, sąkandis taisyklingas, kai implantuojama vietose, kur kramtymo metu implantui tenkantis krūvis nebus didelis. Nauja šypsena galite džiaugtis iš karto! Vis dėl to dažnesniais atvejais odontologai pataria šiek tiek palaukti, kol atsileidžia dantenų tinimas ir nepastebima jokių komplikacijų.

Kabių istorija: trečioji dalis

Kabės tai sistema, kurią sudaro ant dantų klijuojami breketai ir juos jungiantis lankas. Prietaisas naudojamas siekiant pataisyti netaisyklingą dantų sukandimą ar tarpus tarp jų. Ši sistema per pastaruosius dešimtmečius labai ištobulėjo, atsirado keletas įvairiausių rūšių kabių. Šis straipsnis yra paskutinioji istorijos apie kabes dalis, joje papasakosiu apie šių prietaisų vystymąsi per pastaruosius dešimtmečius ir ateities perspektyvas.
Jau nuo 1945 metų plastikas odontologijoje pradėtas vertinti kaip medžiaga, galinti padėti ištiesinti dantis. Odontologai iš šio gamina laikinus laikiklius padedančius ištiesinti menkus dantų nukrypimus. Vis dėl to plastiką odontologijoje geriausiai sugebėjo panaudoti ne šios srities specialistas.
Pažangiausias pastarųjų dešimtmečių atradimas tapo nematomi breketai. Šiuos sukūrė visai ne srities specialistai, o Zia Christi ir Kelsey Wirth Stenfordo universiteto verslo magistro studijų studentai. Wirth dar mokyklos laikais nešiojo įprastas kabes, kurių labai nekentė, o Christi šias tūrėjo užsidėti būdamas studentas. Kaip bebūtų pabaigęs gydymą įprastomis kabėmis Zia turėjo nešioti plastikinius laikiklius, jis pastebėjo, kad kai šių nenešioja dantys nežymiai pradeda krypti į senas pozicijas, o kai tik užsidėdavo laikinus laikiklius dantys vėl grįždavo į reikiamą padėtį. 1997 metais abu studentai gavo investicijų iš Silikonio slėnio kompanijų ir sukūrė 3-D kompiuterinį kabių modelį. 2000 metais pradėjus prekiauti šiais prietaisais buvo sulaukta didžiulio pasisekimo.
Besivystant technologijomis auga ir odontologijos mokslo galimybės. Pavyzdžiui, JAV vis daugiau įmonių dantų taisymo procese naudoja kompiuterius. Viena iš tokių programų tiekėjų yra Ora Metrix įmonė, kuri sukūrė programą padedančią 3-D metodu sumodeliuoti paciento skandžio modelį. Šios programos dėka sumažinama neteisingų sprendimų tikimybė, be to sutrumpėja apsilankymo pas odontlogą laikas.
Kitas įdomus išradimas yra NASA sukurtas nikelio – titano lydinys, kuris sušilęs pradeda judėti. Iš šio lydinio pagamintas lankas sujungęs breketus, gali judėti norima kryptimi tiesindamas dantis nesikišant odontologui.
Ką gi šie atradimai galėtų reikšti pacientams? Greičiausiai vystantis aukštosioms technologijoms jūsų kabės taps mažesnės, nematomos ir jas reiks nešioti kur kas trumpesnį laiką, taip sumažinant diskomforto jausmą.

Protezavimo būdai naudojant implantus

Dantų protezavimas atliekamas keliais skirtingais metodais, naudojant: vainikėlius, implantus, dantų protezus ir laminates. Visgi iš visų šių metodų dantų implantai yra bene sudėtingiausias ir pažangiausias odontologijoje taikomas metodas. Taigi šiame straipsnyje plačiau papasakosiu apie šį būdą ir jo taikymo ypatumus.
Dantų protezavimas implantais susideda iš dviejų pagrindinių etapų: implanto įsodinimo ir protezavimo ant implantų. Implanto įsodinimo metu į žandikaulį įdiegiamas titaninis varžtelis ant kurio galvutės vėliau tvirtinsis danties protezas.
Žandikaulyje prigijus įsodintam implantui pradedamas protezavimo ant implantų etapas. Odontologas paima paciento dantų antspaudus, pagal kuriuos bus gaminamos dantų karūnėlės. Priklausomai nuo paciento poreikių ir įsodintų implantų skaičiaus naudojamos skirtingos dantų karūnėlių konstrukcijos, kurios yra skirstomos į tris rūšis:
·         Kai pacientas netekęs vieno danties;
·         Kai pacientas netekęs kelių dantų vienoje eilėje;
·         Kai pacientas netekęs žandikaulyje visiškai neturi dantų;
Dantų protezavimas kai trūksta vieno danties
Šis atvejis yra pats paprasčiausias. Pagal odontologo paimtus dantų įspaudus laboratorijoje pagaminama danties karūnėlė, kurią gydytojas pritvirtina ant implanto galvutės. Šiuo atveju implantavimo procedūra yra pati tinkamiausia, nes kita taikytina procedūra būtų danties tilto naudojimas. Šios procedūros metu tektų šlifuoti šalia esančius dantis, taip jiems pakenkiant. Vieno danties protezavimui tereikia vieno implanto.
Dantų protezavimas kai trūksta kelių dantų vienoje eilėje
Pacientui netekus kelių dantų vienoje eilėje dantų protezavimas implantais tampa šiek tiek sudėtingesnis ir gerokai brangesnis. Paprastai tokiu atveju yra naudojami bent du implantai, kurie gali išlaikyti tris dantų karūnėles, kai kuriais atvejais du dantų implantai atlaiko ir keturias, tačiau tokiu atveju šioms tenka nemažas krūvis. Bet kokiu atveju implantų skaičių nustato odontologas.
Dantų protezavimas kai žandikaulyje visai nėra dantų
Šiuo atveju naudojant implantus pacientas išvengia išimamų protesų, kurie yra gana nepatogūs ir juda. Norint suprotezuoti bedantį žandikaulį dažniausiai reikia bent šešių implantų ant kurių yra dedamas visas karūnėlių lankas. Šiuo būdu suprotezavus dantis pacientas visiškai nejaučia skirtumo tarp buvusių tikrų ir esamų netikrų protezų.

Odontologijos istorija

Eidami į odontologo kabinetą retai kada galvoje turime daugiau nei lūkesčius, kad šį kartą neskaudės. Dažniausiai rūpinamės, kas gi per dantų liga užpuolė šį kartą, kiek kainuos dantų taisymas, ar labai skaudės. Tiesa, galima savo mintis nukreipti visai kita linkme: pagalvokite, kokia ilga dantų taisymo ir higienos istorija. Juk visais laikais žmonės turėjo problemų su dantimis.
Pirmieji šaltiniai apie dangų higieną yra atrandami dar tarp šaltinių apie pačias pirmasias civilizacijas: šumerus ir egiptiečius. Abiejų šių kultūrų žmonės turėjo tokių pačių problemų kaip ir mes. Jiems taip pat skaudėjo dantis, jiems taip pat rūpėjo higiena. Žinoma, higienos standartai prieš tūkstančius metų buvo kitokie, tačiau dantų skausmas buvo lygiai toks pat nemalonus. Tai skatino, kad gydytojai, pas kuriuos ateidavo dantų skausmu besiskundžiantys žmonės, galvotų apie būdus, kaip skausmą sumažinti, greičiau išgydyti ar tiesiog tvarkingai išrauti dantį. Taip pat jau tuomet buvo sukurti pirmieji protezai. Tiesa, tuomet dantų protezavimas buvo tik savo įsčiose. Patys protezai buvo dažniausiai mediniai. Galite tik įsivaizduoti, koks malonumas buvo turėti burnoje medinius dantų protezus.
Dabartinio dantų šepetuko kaip ir popieriaus gimtine yra laikoma Kinija. Ten prieš daugiau kaip 1500 metų buvo naudojami iš bambuko pagaminti dantų šepetukai, prie kurių buvo pritvirtinami įvairių gyvūnų kailiai. Dažniausiai tai buvo tam tikrų rūšių laukinių šernų kailiai, kurie buvo patys tvirčiausi ir tinkamiausi dantų valymui. Įdomu, kad panašūs įrenginiai buvo sukurti ir Senovės Egipte, tačiau jie taip nepaplito. Būtent Kinijoje sukurtas dantų šepetuko variantas vėliau atkeliavo į Europą ir iš ten pasiekė kitus pasaulio kampelius.
Kartu su Renesanso idėjom ir menu Europoje ėmė plisti mada būti švariems ir tvarkingiems. Kasdien praustis, valytis dantis, pasirūpinti savo higiena ir estetine išvaizda tapo svarbiau nei bet kada anksčiau. Tai padarė didelę įtaką šiai medicinos sričiai. Buvo pradėti gaminti tobulesni dantų šepetukai, tobulėjo dantų protezavimas, buvo pradėta labiau rūpintis dantų ligų prevencija. Taigi, Renesanso įtaka jaučiama net sėdint odontologo kabinete.

Kodėl mes bijome odontologų?

Žmonija su odontologija susidūrė gana senai. Archeologai pirmąsias dantų taisymo operacijas datuoja 3000 metų prieš Kristų. Manoma, kad jau ir tais laikais buvo atliekamas dantų protezavimas bei kitos gana sudėtingos procedūros. Šiuos teiginius patvirtina kapavietėse rastos mumijos ir įvairūs įrankiai. Odontologijos menas buvo vystomas egiptiečių, graikų–romėnų, kinų civilizacijose. Nepaisant to, visuomenėje iki šiol sklando apsilankymo pas šiuos specialistus baimė.

Turbūt viena iš to priežasčių - dantistų asocijavimas su skausmu. Juk nedaugeliui yra pasisekę taisant dantį nepajusti skausmo. Dėl to didelė dalis žmonių, o ypač vaikų, šios profesijos žmones savo pasąmonėje piešia kaip kankintojus. Ypač jautriems odontologų kabinetų lankytojams pašiurpsta oda tik išgirdus grąžto garsą ar užuodus vaistų kvapą. Nepaisant besivystančių technologijų: geresnių nuskausminamųjų, modernios įrangos, daugelis žmonių tebebijo dantistų.

Yra keletas šios baimės priežasčių. Visų pirma jau minėta odontologų baimė atsiradusi vaikystėje. Vaikai turi itin stiprų savisaugos instinktą ir tik patekę į nežinomą aplinką, odontologo kėdę, vaikas pasąmonėje susikuria odontologo–kankintojo įvaizdį. Kita priežastis taip pat psichologinė. Specialistams atliekant tokias procedūras kaip dantų protezavimas, visas procesas yra dalinai jaučiamas ir matomas. Pacientams retai atliekama narkozė, o juk tokios procedūros metu galima matyti savo kraują, kas tikrai nėra malonu. Na ir kaip jau minėjau, nuolatos patiriamas nors ir nestiprus skausmas taip pat turi didžiulės įtakos baimės atsiradimui.

 Įdomu tai, kad kovojant su dantistų baime Didžiojoje Britanijoje yra sukurtas tinklalapis (www.dentalfearcentral.org).

Antra vertus mus gali nustebinti Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktų tyrimų duomenys:

·         1997 metais Gallup kompanijos apklausoje odontologo profesija užėmė penktąją vietą pagal žmonių pasitikėjimą.

·         Kitoje tos pačios kompanijos apklausoje aukštu balu buvo įvertintas odontologų rūpestis ir asmeninis bendravimo lygis su klientu.

·         Taip pat yra nustatyta, kad 83 procentai amerikiečių lieka patenkinti po apsilankymo pas dantistus.

Gana įdomūs faktai iš dalies paneigiantys žmonių baimę odontologams. Visgi šį reiškinį galima paaiškinti tuo, kad didelė dalis suaugusių žmonių susitaiko su apsilankymo pas odontologą būtinybe. Taip pat ir patys specialistai per pastaruosius dešimtmečius pradėjo skirti didesnį dėmesį asmeniniam bendravimui su klientu, kuris padeda sumažinti baimės jausmą, tokiu būdu net dantų protezavimas tampa ne tokia baisia procedūra. Juk išties šios profesijos žmonės tiesiog stengiasi mums padėti.

Dantų implantų istorija

Dabartiniai dantų implantai ir jų gamybos technologija tapo revoliuciniu išradimu suteikusiu begalei žmonių galimybę vėl nusišypsoti. Vis dėlto šis metodas praeityje žmonijai buvo neprieinamas, o noras tūrėti gražią šypseną mus, mirtinguosius, persekiojo ir senovėje. Taigi šiame straipsnyje bus pasakojama apie praeityje naudotus dantų pakaitalus ir šių diegimo paslaptis.

Pirmieji dantų implantai aptinkami Majų civilizacijoje. Būtina paminėti, kad ši civilizacija yra žinoma dėl puikių pasiekimų astronomijos, matematikos ir rašytinės kalbos srityse. Turbūt mokslo skatinimas šios kultūros atstovus pastūmėjo iki bandymų pakeisti iškritusius dantis.

1930 metais archeologai dabartinio Hondūro teritorijoje rado įrodymų, kad 600 metais po Kristaus ši kultūra naudojo dantų pakaitalus panašius į dabartinius implantus. Archeologai aptiko majų gyventojų skeletus, kurių žandikauliuose buvo įstatytos apdirbtos jūrinės kriauklės. Tokie atradimai buvo aptikti ir Egipto civilizacijoje.

Vis dėlto senosiose kultūrose labiau buvo paplitę dantų protezai. Jie buvo paprasčiau pagaminami ir lengviau panaudojami, nei tuo metu skausmingos ir sunkios dantų implantacijos operacijos. Protezai buvo gaminami iš gyvūnų kaulų, ypač iš ilčių, taip pat iš porceliano, keramikos, medžio ir kitų medžiagų.

Galiausiai 1952 metais Švedų gydytojas Dr. Branemark netyčia atrado titano sąveiką su kaulais. Daktaras atlikinėjo kaulų gijimo bandymus naudojant įvairus metalus. Netikėtai bandymo metu naudojant titaną šis suaugo su kaulu. Beje, tuo metu manyta, kad žmogaus kaulų sąveika su kitomis medžiagomis yra neįmanoma. Šis atradimas buvo dabartinių implantų pradžia.

Vėliau daktaras Leonard Linkow tobulino implantacijos procesą. Dešimtajame praeito šimtmečio dešimtmetyje šio daktaro dantų implantai buvo įsodinti daugiau nei devyniolikai tūkstančių pacientų. Per beveik 50 metų trukusią karjerą gydytojas parašė keletą knygų apie implantacijos procesą bei užpatentavo nemažai savo paties išradimų. Į pensiją Leonard Linkow išėjo 2002 metais.

Galima paminėti ir kitą to meto gydytoją sėkmingai praktikavusį dantų implantaciją. Stefano Melchiade Tramonte italų gydytojas pradėjęs naudoti naują technologiją įstatant dantis. Jis naudodavo titaninius varžtus, ant kurių buvo dedamas protezas.

Dantų implantų technologijos nuolatos vystosi. Galbūt po šimto metų paprasti dantys bus pašalinami dar vaikystėje, o vietoj jų bus įdiegiama negendantys implantai. Juk negalime ateities nuspėti.

Kabių istorija: pirmoji dalis

Kabės tai sistema, kurią sudaro ant dantų klijuojami breketai ir juos jungiantis lankas. Prietaisas naudojamas siekiant pataisyti netaisyklingą dantų sukandimą ar tarpus tarp jų. Ši sistema per pastaruosius dešimtmečius labai ištobulėjo, atsirado keletas įvairiausių rūšių kabių. Visgi pasirodo, kad ne vien mūsų laikais tiesūs dantys buvo trokštama įvaizdžio dalis, senovės kapavietėse dar ir dabar randama prietaisų skirtų kandžio koregavimui.

Pirmosios kabės ir breketai rasti senovės Egipto kapavietėse. Mumijų burnose aptikti metalinėmis juostomis apvynioti dantys, prie juostų pritvirtinta geležinė styga. Amerikos ortodontų asociacija pripažino, kad šis prietaisas greičiausiai yra dabartinių kabių protėvis.

Vėliau 400 – 500 metais prieš Kristų Graikijai išgyvenant aukso amžių, šios šalies filosofai Hipokratas ir Aristotelis savo metraščiuose aprašė įvairiausias dantų ligas ir jų gydymo būdus. Tuose aprašymuose taip pat yra minimas dantų tiesinimas naudojant to meto kabes. Šie prietaisai taip pat rasti Etruskų (Romiečių protėviai) vėliau Romos piliečių kapavietėse. Taigi senovės civilizacijų gyventojai neįtikėtinai kruopščiai rūpinosi gražia šypsena.

Beje, kalbant apie senovės civilizacijas įdomu dar ir tai, kad Kristaus amžininkas Aurelijus Kornelijus Celsus pirmasis labai tiksliai aprašė kreivų dantų ir tarpelių tarp jų gydymą, naudojant kabes. Nepaisant pasisekusių eksperimentų, dėl nežinomų priežasčių, jo pasiūlyti metodai nepaplito didingoje imperijoje. Vėliau Romą užkariavus šiaurės gentims atėjo tamsieji viduramžiai, kurių metu buvo labiau saugomasi maro nei rūpinamasi dantimis.

Iki 18 amžiaus odontologinės operacijas dažniausiai atlikdavo barzdaskučiai kirpyklose. Tuo laikotarpiu skaudančių dantų problemos buvo sprendžiamos pasitelkiant kraujo nuleidimą, jei ši procedūra nepadėdavo sugedęs arba kreivai nuaugęs dantis tiesiog būdavo ištraukiamas. Akivaizdu, kad viduramžiais kabės ir breketai būtų išgelbėję ne vieną dantuką.

Pagaliau 1728 metais prancūzų dantistas Pjeras Fauchard išleido knygą „The Surgeon Dentist“ (liet. Chirurginė odontologija), kurioje paskyrė visą skyrių dantų tiesinimui. Fauchard naudojo pasagos formos prietaisą vadintą „Bandeau“ iš tauriųjų metalų, kuris padėjo ne vienam pacientui. Šis odontologas yra vienas pirmųjų mūsų laikų odontologų pradėjusių skirti dėmesį sąkandžio problemų turinčių pacientų gydymui. Vėliau sekė dar vienas svarbus išradimas padėjęs gydyti netaisyklingą sukandimą, bet apie tai kitame straipsnyje.

Kaip sumažinti breketų keliamą skausmą?

Dantų breketai yra bene viena geriausių priemonių siekiant pagrąžinti savo šypseną. Vis dėlto ši priemonė yra gana skausminga. Didžiausias skausmas jaučiamas pirmosiomis dienomis. Šis svetimkūnis gali trinti dantenas ir žandus. Norint išvengti ar bent sumažinti skausmą reikėtų imtis kelėtos priemonių.

Užsidėjus breketus patartina skalauti burną vandenilio peroksido tirpalu. Šis padės pagreitinti burnoje atsivėrusių žaizdelių gijimą. Puodelyje sumaišykite vieną dalį vandenilio peroksido su viena dalimi vandens. Skalaukite burną 30 sekundžių, jokios būdais neprarykite tirpalo. Vandenilio peroksidą lengvai galite įsigyti artimiausioje vaistinėje.

Antras būdas palengvinantis skausmą yra ortodontinis vaškas. Jo galite įsigyti pas dantistą arba daugumoje vaistinių. Naudojant šią priemonę breketai tose vietose, kuriose trinasi į jūsų burnos audinius yra ištepami vašku. Tokiu būdu sumažinama metalo trintis į jūsų burnos audinius.

Trečia, įsigykite vaistų mažinančių skausmą. Patartina įsigyti nestipraus poveikio, du skirtingus preparatus. Vienas tokių galėtų būti „Ibuprofen“. Pasibaigus vieno poveikiui gerti kitą ir taip kartoti kol skausmas liausis.

Ketvirta, galite įsikasti į sušaldytą kramtuką. Šaldomų kramtukų galite įsigyti žaislų parduotuvėse ar vaistinėse. Įsigiję kramtuką įdėkite į šaldytuvą. Po valandos galite jį įsidėti į burną ir taip palengvinti skausmą.

Penkta galite naudoti specialų tepalą aptirpdantį dantenas, jei skausmas nesiliauja. Galima naudoti Orajel ar Abesol ženklų preparatą. Užsitepkite gelį ant piršto ir ištrinkite skaudančias vietas. Neskalaukite vandeniu. Burnoje jausite aptirpimą, paprastai gelio veikimas greitai baigiasi taigi procedūrą galite kartoti. Taip pat laikykitės instrukcijų, kurios būna įdėtos pakuotėje su vaistu.

Jei skausmas tampa nebepakeliamas apsilankykite pas savo dantistą. Kartais gaminant breketus įvyksta klaidų. Šie gali būti per dideli arba per stipriai suveržti, dėl ko jūs negalite normaliai valgyti ar net miegoti. Kitu atveju dantistas gali išrašyti receptinius nuskausminamuosius, kurie padės ištverti pirmąsias dienas.

Breketai jūsų burnoje yra svetimkūnis, kuris padeda pagrąžinti natūralią dantų liniją, taigi reikėtų žinoti, kad skausmo išvengti jums nepavyks. Vis dėlto jį įmanoma sumažinti. Pabaigai prisiminkime seną gerą posakį: grožis reikalauja aukų.