Dantų balinimas

Pagrindiniai veiksniai, įtakojantys dantų spalvos pokyčius, yra senėjimo procesas, dažantis maistas - kava, arbata, raudonas vynas ir tabakas. Danties spalvos pokyčiams įtakos gali tūrėti ir antibiotikų naudojimas, šio augimo etape. Šiame straipsnyje trumpai aprašysiu kelis pagrindinius dantų balinimo metodus.
Lietuvoje šiuo metu odontologų klinikos siūlo 4–is metodus, skirtus dantų balinimui:

• Balinimas klinikoje;
• Dantų balinimas kapomis namuose;
• Balinimas „Zoom“ sistema;
• Endodontinis pavienių dantų balinimas.

Balinimas klinikoje
Kaip jau tikriausiai supratote šis procesas atliekamas odontologijos klinikoje. Paprastai procedūra atliekama per vieną valandą. Dantys yra padengiami dantų balinimui skirta medžiaga, kuri aktyvuojama naudojantis helio lempos šviesa. Norint pasiekti optimalų variantą siūloma šią procedūrą atlikti 2-3 kartus. Šis metodas tinkamiausias praeityje daryto balinimo atnaujinimui.
Dantų balinimas kapomis namuose
Balinant dantis namuose pacientas privalo naudoti specialiai jam pagamintas dantų kapas. Balinimo kapos yra pripildomos specialiu geliu ir dedamos ant dantų. Jas galima užsidėti naktį, miego metu, ar netgi dieną jei šios neverčia jūsų nepatogiai jaustis. Naudojantis šiuo metodu balinimo procesas dažniausiai trunka nuo vienos iki dviejų savaičių. Reikėtų pridurti, kad naudojant kapas dantys gali tapti jautresni, tačiau ilgainiui tai praeina.
Balinimas „Zoom“ sistema
Balinant dantis „Zoom“ sistema efektas yra matomas po pirmojo apsilankymo odontologijos kabinete. Šis metodas yra idealus pacientams norintiems pasiekti greitų rezultatų. Tai nesudėtinga procedūra, kurios metu „Zoom“ lempos šviesa švitinamas tiesiogiai ant dantų paviršiaus užteptas „Zoom“ gelis. Po šios procedūros dantys tampa bent šešiais tonais šviesesni.
Kai kuriais atvejais išbalinti galima ir tetraciklinius dantis, pakeitusius savo spalvą dėl antibiotikų. Tačiau balinant tokius dantis neužtenka vienos procedūros, balinimas trukti nuo 1 - 3 mėn. Po procedūros privalomas atlikti ir dantų balinimas kapomis namuose. Ši procedūra padeda užtvirtinti pasiektus rezultatus.
Endodontinis pavienių dantų balinimas
Endodontiškai gydytų ir negyvų dantų balinimas gerokai skiriasi nuo įprastų metodų. Negyvi dantys yra balinami iš vidaus į danties kanalą įvedant specialią medžiagą. Ši procedūra kartojama vieną kartą per du metus, nes tokiu tempu negyvi dantys keičia spalvą.

Norintiems gražios šypsenos

Šiais laikais kreivi dantys jau ne problema. Kas daryti jei dantys yra netaisyklingi, kreivi ar yra netaisyklingo sąkandžio problemų? Paprasta, dabar yra taikomas ortodontinis gydymas, kuris padeda ištiesinti ir atstatyti gražią natūralią šypseną. Tačiau ar visi žmonės žino kaip šis gydymas vyksta, kokie metodai naudojami dantims taisyti ir kiek laiko trunka gydymas?
Breketai, kas tai?
Breketai – nenuimami, prie dantų paviršiaus tvirtinami, ortodontiniai aparatai, skirti netaisyklingo sąkandžio gydymui bei dantų tiesinimui. Dažniausiai netaisyklingas sąkandis formuojasi dėl genetinių priežasčių, žalingų įpročių ar mitybos įpročių. Dantų padėtį ir sąkandžio ypatumus galima paveldėti iš tėvų ar senelių, o netaisyklingas rijimas, netaisyklinga liežuvio padėtis, minkštas maistas taip pat įtakoja dantų tiesumą.
Breketai, ant dantų paviršiaus visam gydymo laikotarpiui. Vėliau jie yra nuimami, o gydymas trunka vidutiniškai apie dvejus metus. Šiuo gydymo laikotarpiu pacientas turi lankytis pas gydytoją-ortodontą maždaug kas 6–8 savaites.
Breketai specialių klijų pagalba klijuojami ant dantų, o ortodontinės vielos (jungiančios dantis) juos judina. Nesvarbu kokio amžiaus yra pacientas – breketais yra įmanoma ištiesinti bet kokį dantų kreivumą.
Breketai būna įvairių rūšių, o tinkamiausią iš jų parenka gydytojas-ortodontas. Breketų rūšies parinkimas dažniausiai priklauso nuo paciento situacijos bei pageidavimų.
Breketų rūšys:

• Metaliniai breketai – dažniausiai naudojami breketai. Jie yra gaminami iš kokybiškų lydinių, tvirti ir atsparūs lūžimui ar skilimui.
• Keramikiniai breketai – pradedama naudoti vis dažniau. Jų spalva skiriasi labai nedaug nuo pačio danties.Keraminius breketus galima dėti ant visų arba ant labiau matomų dantų.
• Naujos technologijos (beligatūriniai) breketai – sparčiai populiarėjantys breketai. Beligatūriniai breketai yra estetiškesni, gali būti metaliniai, pusiau metaliniai-keramikiniai bei safyriniai su metaliniu užraktu.
• Safyriniai breketai – skaidrūs dantų breketai, kurie atspindi natūralią dantų spalvą, todėl yra praktiškai nepastebimi.
• Spalvoti elastikai – šie breketai ypač patinka vaikams ir paaugliams. Šis ortodontinis gydymas jiems gali pavirsti įdomia ir smagia patirtimi.

Gydymas breketais nėra vienintelė išeitis norint ištaisyti kreivus dantis. Pasitelkiant estetinį plombavimą, dantų tiesinimas taip pat yra įmanomas.

Estetinis plombavimas Vilniuje?

Kaip jau daugelis žino, šypsenos grožis priklauso nuo įvairiausių dalykų. Pavyzdžiui, dantų dydžio, jų formos, spalvos, taisyklingo išsidėstymo ir t.t. Estetinis plombavimas kaip tik gali padėti atgaivinti gražią šypseną.

Estetinis plombavimas – vienas iš odontologijos metodų padedantis atkurti nuskilusius bei kitaip pažeistus dantis. Dantys yra atkuriami sluoksniais, o danties išvaizda sukuriama natūrali – atkuriama danties spalva, skaidrumas, forma, individualūs danties bruožai.
Estetinis plombavimas yra rekomenduojamas jei:

1. dantys yra pažeisti ėduonies;
2. pakeitė spalvą;
3. nudilo ar nuskilo;
4. plombuoti senomis, nekokybiškomis plombomis;
5. dantys netaisyklingai sudygę eilėje (pvz., tobulintina dantų forma – dydis, spalva, šalinami dideli tarpai tarp dantų).

Estetinis plombavimas – dažnai pasirenkamas gydymas, nes:

1. sustiprina dantį;
2. suteikia natūralią, gražią, estetišką išvaizdą;
3. labiausiai tinkamas gydymas, kai vaikui ar paaugliui nuskyla dantis;
4. greitas gydymas (pakanka vos kelių apsilankymų);
5. dantis yra pažeidžiamas mažiau nei protezuojant;
6. nuskilimą galima lengvai pakoreguoti vieno apsilankymo pas gydytoją metu;
7. gali būti taikomas kaip alternatyva gydymui breketais ar protezavimui.

Estetinis plombavimas tarnauja gana ilgai, jei dantys yra tinkamai prižiūrimi. Pasirinkus estetinį plombavimą Vilniuje, specialistai suteiks visapusišką pagalbą. Tačiau esant kreiviems dantims – labiau tinka ortodontinis gydymas breketais, kuris užtrunka ilgiau nei estetinis plombavimas, tačiau abu būdai siekia vieno tikslo – užtikrinti nuostabią, estetišką šypseną.

Estetinis plombavimas ir dantų protezavimas

Estetinis plombavimas
Estetinis plombavimas – estetinės odontologijos metodas, naudojamas atkurti nuskilusius, nudilusius bei ėduonies pažeistus dantis. Šis metodas taip pat veiksmingai padeda padailinti dantų formą, uždaryti tarpus tarp dantų ar pakeisti senas plombas, kurios išsiskiria spalva, į nepastebimas restauracijas.
Naudojant estetinio plombavimo paslaugas, dantys yra atkuriami sluoksniais (artimais natūraliai danties anatomijai), o danties išvaizda sukuriama natūrali, t.y. atkuriama danties spalva, skaidrumas, forma, individualūs danties bruožai.
Prieš atliekant estetinį plombavimą, danties ertmė yra kruopščiai išvaloma, pašalinamas pažeistas ir suminkštėjęs danties audinys bei pakitusios spalvos audinio dalys. Išvalyta ir paruošta ertmė užpildoma plomba, kuri per kelias sekundes sukietėja. Plombos paviršius nupoliruojamas lygiai, taip kad nesiskirtų nuo danties formos. Estetinis plombavimas gali tarnauti net 8-10 metų ir ilgiau, tačiau tai priklauso nuo paciento teisingos dantų priežiūros.
Plombuojant galinius, krūminius, dantis, svarbu ne tik užpildyti danties ertmę, bet ir taisyklingai atkurti natūralią danties formą. Būtent tai užkirs kelią kramtymo efektyvumo silpnėjimui, sąkandžio sužemėjimui, dantų migracijai, išilgėjimui, kas vėliau gali išsivystyti į apatinio žandikaulio sąnario patologiją.
Kodėl svarbu atkurti pažeistus dantis?
Pažeisti ir negydomi dantys pradeda irti, o kai pažeisto danties emalis yra neapsaugotas, dantis tampa jautrus ir skausmingas. Karštas, šaltas, saldus ar rūgštus maistas/gėrimas dirgina pažeistus dantis ir sukelia nemalonius pojūčius. Taipogi, pažeisti ir negydomi dantys yra neatsparūs ir lengvai paveikiami bakterijų, sukeliančių įvairias ligas, o neatkurtuose dantų audiniuose daug greičiau vystosi ertmės, vėliau tampančios dantų skausmų ir ligų priežastimi.
Estetinis plombavimas gali būti taikomas gydyti ir gražinti tiek priekinius, tiek galinius dantis. Vienos estetinio plombavimo procedūros metu galima atkurti nuo 4 iki 6 pažeistų dantų, todėl norimi rezultatai jau pastebimi po pirmojo apsilankymo.
Estetinis plombavimas atliekamas naudojant aukščiausios kokybės plombavimo medžiagas, kurios yra saugios sveikatai, atitinka natūralią dantų spalvą bei blizgesį ir yra plika akimi iš esmės nematomos, nes parenkamas konkretaus danties spalvą ir skaidrumą atitinkantis plombavimo medžiagos atspalvis. Taip pat ši plombavimo procedūra yra visiškai neskausminga ir nesukelia diskomforto.
Kodėl estetinis dantų plombavimas yra geriau nei dantų protezavimas?
Įskaitant kliento poreikius, Vilniaus specialistai suderina estetinį plombavimą su dantų protezavimu. Kiekvienas gydytojas-odontologas turi savo darbų foto pavyzdžius (kas leidžia geriau suprasti estetinio plombavimo bei protezavimo galimybes), kurias po procedūros priekinių dantų srityje, žmonės gali atsiimti fotografiją „iki ir po“. Tačiau sakoma, jog estetinis plombavimas yra veiksmingesnis (žinoma, ne visuomet) nei dantų protezavimas.
Estetinio plombavimo pagrindiniai pliusai:

• estetiška, natūrali, šilta išvaizda (ko dažnai nebūna dantis protezuojant);
• mažiau pašalinama danties audinių nei protezuojant;
• sustiprina dantį;
• greitas (per vieną, kelis vizitus) sprendimas;
• tinka vaikams, jaunimui nuskilus dantims;
• kai kuriais atvejais gali būti kaip alternatyva ortodontiniam (breketais, kt.) gydymui, protezavimui;
• nėra laboratorinių procedūrų (sutaupomas laikas, finansai);
• nuskilus restauracijai, galima lengvai pakoreguoti vieno vizito metu;

Estetinio plombavimo pagrindiniai minusai:

• kietinant helio lempa, plomba susitraukia (vėliau gali atsirasti kraštinis plombų nevientisumas);
• plombuotas dantis labiau kaupia apnašas, todėl rekomenduojama restauracijas nupoliruoti kasmetinės profesionalios higienos metu;
• estetiškos ir kokybiškos restauracijos reikalauja iš odontologo patirties, profesionalumo ir talentingumo.
Vilniuje dirba patyrę gydytojai, kurie pasirengę profesionaliai, kokybiškai, su kantrybe ir kruopščiai suteikti estetinio plombavimo paslaugas. Tik estetinio plombavimo procedūros dėka dantys taps sveiki ir apsaugoti, o šypsena – žavi. Žinoma, rekomenduojama bent 2 kartus per metus pasitikrinti dantis pas gydytoją-odontologą ir atlikti poliravimą dantų, kuriems buvo atliktas estetinis plombavimas.

Įdomybės apie dantis ir odontologiją

Šiame straipsnyje, kaip buvo galima suprasti iš pavadinimo, pateiksiu įdomių ir netikėtų faktų apie dantis ir odontologijos mokslą.

• Danties emalis, kurį aptinkame ant danties paviršiaus yra kiečiausia viso žmogaus kūno dalis.
• Ar žinojote, kad dantys pradeda formuotis dar negimusiam kūdikiui. Pirmieji pieniniai dantys pradeda augti kūdikiui dar būnant motinos pilve, tačiau pro dantenas šie prasiskverbia, tik kai mažylis sulaukia 6-12 mėnesių amžiaus.
• Žmogaus dantys klasifikuojamai į 4 skirtingas grupes: kandžiai, iltys, prieškrūminiai dantys, krūminiai dantys. Kiekvienos klasės dantys atlieka skirtingas funkcijas maisto apdorojimo metu.
• Žmonės skirtingai nei kai kurie gyvūnai turi tik 2 rinkinius dantų. Tai yra pieniniai ir nuolatiniai dantys. O štai drambliai turi 5 skirtingus rinkinius, įdomu, kad dažniausiai šie gyvūnai miršta būtent tada, kada paskutinis dantų rinkinys sugenda.
• Pasaulyje nėra žmonių turinčių vienodus dantų įspaudus arba kitai vadinamus vienodus dantų rinkinius. Kiekvieno žmogaus dantys yra unikalūs ir atstoja pirštų antspaudus.
• Kiekvienas žmogus per gyvenimą pagamina apie 24000 litrų seilių. Tokio kiekio pakaktų užpildyti dviems olimpiniams baseinams. Seilės padeda skaidyti maistą, apsaugo nuo dehidratacijos ir taip pat apsaugo dantis nuo bakterijų.
• Vidutinis žmogus praleidžia 39 dienas dantų valymui per visą savo gyvenimą.
• Nemažas kiekis ligų yra siejama su burnos higiena, pavyzdžiui širdies ligos, ostereoporozė ir diabetas.
• Viena trečioji dantų dalies yra pasislėpusi po dantenomis, taigi mes matome tik dalį savo dantų.
• Dantų gedimai yra antra dažniausiai liga pasaulyje. Šią lenkia tik sloga.
• Pirmoji dantų pasta buvo išrasta Egipte maždaug prieš 5000 metų. Tuometinės pastos sudėtyje buvo druska, mėtos ir pipirai.
• Pirmasis dantų šepetukas buvo išrastas Kinijoje apie 1600 metus. Prieš tai dantų valymui naudoti pagaliukai.
• Yra nustatyta, kad tam tikras sūrio rūšis ir juodas šokoladas gali apsaugoti dantis nuo gedimų.
• Nevalant dantų specialiu siūlu lieka neišvalyta apie 35 procentai dantų paviršiaus.
• Dabar greitai populiarėjantys dantų implantai pirmą kartą buvo panaudoti majų. Majai implantavo jūrų kriaukles. Žinoma šiuolaikiniai dantų implantai yra kur kas tobulesni, o pati implantacijos procedūra pasižymiu dideliu sėkmės procentu.
• Sraigės burnoje galima aptiki 25 tūkstančius dantų.
• Viduramžiais odontologiją praktikavo vienuoliai, kirpėjai ir kalviai. Tik 19 amžiuje atsirado pirmieji medikai, kurie pradėjo specializuotis odontologijoje.
• Tyrimais nustatyta, kad vidutinė moteris šypsosi 62 kartus per dieną. Vyrai šypsosi 8 kartus. Vaikai šypsos 400 kartų per dieną. Kiek kartų nusišypsote Jūs?
• Apskaičiuota, kad įvairių sporto šakų sportininkai kartu sudėjus per metus netenka apie 5 milijonų dantų. Regis apsauginės kapos nepamaišytų, kiekvienam užsiimančiam, bet kokiu sportu.
• Dantų implantai buvo atrasti atsitiktinai bandomajam triušiui implantavus titaninį metalo gabalėlį.
• Odontologai rekomenduoja dantų šepetėlį laikyti bent 50 centimetrų atstumu nuo tualeto, kadangi bakterijos nuo klozeto oru gali nukeliauti panašų atstumą.
• Kiekvieną diena vidutinis žmogus praleidžia 8 su puse valandos miegodamas, 1 valandą valgydamas, 7.2 minutes padėdamas kitiems ir tik 50 sekundžių valydamas dantis. Odontologai rekomenduoja dantis valyti bet 2 – 3 minutes, tris kartus per dieną.
Nepamirškite: norėdami apsaugoti savo dantis ir sutaupyti pinigų, valykite dantis 2 – 3 minutes per dieną po 3 kartus.

Odontologijos vystymasis

Dantys žmonėms ramybės neduoda jau keletą tūkstančių metų. Dalį erzina nuolatinė jų priežiūra, kiti yra tikri datų priežiūros fanatai, o daliai entuziastų tai yra hobis ir pragyvenimo šaltinis. Būtent apie tokių entuziastų išradimus bei apie įdomius faktus susijusius su odontologija ir papasakosiu šiame straipsnyje.

1. Daugelis mokslininkų ir istorikų dantų kabes datuoja senovės istorijos epochai. Manoma, kad pirmieji dantų tiesinimui skirti prietaisai atsirado apie 2030 metus prieš Kristų. O apie 400 – 300 metus prieš Kristų dantų tiesinimo metodikas aprašė Hipokratas ir Aristotelis. Jų rašytiniai šaltiniai laikomi odontologijos mokslo pradžia.
2. Šventoji Apolonija nekaltoji kankinė nukankinta represijų prieš krikščionis metu Aleksandrijoje. Legenda teigia, kad šiai moteriai kankinimų metu buvo išrauti visi dantys ir po to suskaldyti į šipulius. Dėl šios priežasties Šv. Apolonija yra laikoma odontologijos ir žmonių kenčiančių nuo dantų skausmo globėja.
3. Pirmoji žinoma civilizacija, kurios istorijoje buvo naudojami dantų implantai buvo majų. 1931 metais Hondūro teritorijoje kasinėjimų metu buvo atrasta žandikaulio dalis su implantuotomis 3 jūros kriauklėmis. Radinys datuojamas maždaug apie 600 metus po Kristaus. Taigi pirmieji dantų implantai manoma, kad buvo pradėti naudoti ne Europoje ar Afrikoje, o būtent Pietų Amerikoje.
4. Pirmasis dantų šepetėlis buvo pagamintas iš šerno šerių Kinijoje, Tang dinastijos valdymo laikotarpiu (619 – 907 m. po Kristaus). Atradimas keliautojų ir pirklių buvo atgabentas į Europą maždaug XVII amžiuje. Maždaug iki XX amžiaus vidurio iš šerno ir arklio šerių gaminami dantų šepetėliai buvo importuojami į Jungtinę Karalystę. Pirmasis nailono šerius naudojantis dantų šepetėlis prekyboje pasirodė 1938 metaus Vasario 24 dieną.
5. „The Operator for Teeth“ pirmoji dantų operacijas aprašanti knyga buvo išleista 1685 metais. Ją parašė britas chirurgas Charles Allen. Šiuo metu yra teišlikusios dvi šios knygos kopijos.
6. 1816 metais Auguste Taveau sukūrė pirmąsias dantų plombas pagamintas iš sidabrinių monetų ir gyvsidabrio, šį išradimą leista naudoti tik po 10 metų, tam tikroms mokslininkų draugijos patvirtinus lydinio saugumą.
7. Pirmoji moteris baigusi odontologijos mokslus buvo Lucy B. Hobbs iš New York. Savo laipsnį ši moteris apsigynė Sinsinačio odontologijos koledže 1864 metais.
8. Pirmasis atvejis, kuomet žmonių kūnai buvo identifikuojami pagal jų dantų taisymo istoriją buvo Vienos operos gaisras 1878 metais. Tokia pati praktika buvo naudojama ir 1897 metais Paryžiaus gaisro metu. Vėliau ši praktika dėl mažos paklaidos išplito visame pasaulyje ir yra naudojama iki dabar. Oscar Amoedo buvo pirmasis šia tema parašęs vadovėlį.
9. Fluorido tyrimai pradėti 1901 metais jaunam odontologijos studentui Frederick McKay pastebėjus, kad daliai jo tyrimuose dalyvaujančių pacientų yra atsiradusios juodos dėmės, tačiau šių pacientų dantys buvo atsparesni gedimams. Fluoridas iki dabar yra vienas stipriausių odontologų ginklų prieš dantų gedimus.
10. 1900 metais Greene Vadiman Black suklasifikavo karieso atvejus. Ši klasifikacija naudojama iki mūsų laikų pridėjus tik vieną naują kategoriją.
11. Modernus dantų grąžtas naudojantis oro turbiną buvo sukurtas John Patrick Walsh. Pirmasis jo išradimo prototipas buvo parduotas 1957 metais Amerikoje.
12. 2007 metais Australų atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad odontologijos kabinetų bijantys žmonės yra linkę atidėti apsilankymus juose. Būtent dėl šios baimės tokiems pacientams tenka gydyti pažeistus dantis gerokai ilgiau nei tokios baimės neturintiems.

Ką reikėtų žinoti apie breketus?

Per pastaruosius dešimt metų breketai gerokai pasikeitė. Kai, kurie žmonės vis dar tiki įvairiais mitais apie kabes, kurie jau gana senai nebeegzistuoja. Šiame straipsnyje pasistengsiu paaiškinti dabartines kabių nešiojimo tendencijasi ir ką reikia žinoti prieš pradedant ortodontinį dantų gydymą.

1. Breketus gali nešioti bet kokio amžiaus žmonės. Dauguma žmonių mano, kad breketus galima nešioti tik vaikystėje ar paauglystėje. Šis teiginys yra neteisingas. Kabės gali padėti bet kokio amžiaus žmonėms. Visgi išskirtiniais atvejais, jei paciento žandikaulio kaulas yra sunykęs dėl iškritusių dantų kabės nebus tinkamiausiais pasirinkimas dantų tiesinimui.
2. Tinkamas sąkandis tiek pat svarbu kiek estetinė išvaizda. Kartais žmonės mano, kad kabės yra skirtos vien dantų tiesinimui. Iš tikrųjų šis išradimas atneša kur kas didesnę naudą. Konsultacijos metu ortodontas turi įvertinti gausybę faktorių. Ar dantys tiesūs? Ar tinkamai susikanda? Ar liežuvis patogiai glunda prie priekinių dantų? Ar pacientui neskauda sukandant dantis žandikaulio ir t.t. Nors šis darbas gana sudėtingas, tačiau breketai atnešama nauda yra tikrai vertinga. Bene vienas svarbiausių gydymo breketais tikslų yra pasiekti kad skandis taptų taisyklingas. Tai pasiekus tampa lengviau kramtyti maistą, aiškiau ir raiškiau kalbėti.
3. Kabių tipas nėra toks svarbus. Ne visi žmonės yra tinkamais kandidatais nešioti nematomus breketus. Dažnas vyresnio mažiaus pacientai tikisi, kad jam bus pritaikytos mažiau pastebimos kabes, tačiau gana mažas procentas gali nešioti tokius įtaisus. To priežastys yra labai paprastos, mažiau pastebimos kabės sunkesniems atvejams tiesiog nepadėtų. Vis dėlto tradicinės kabės nebėra tokios, kaip buvo prieš 10 metų. Šiuo metu įmanoma gauti įvairių spalvų breketus. Pavyzdžiui Azijoje paskutiniu metu paaugliai nešioja kabes net tuomet, kai jiems to nereikia, tokios mados tendencijos pasiekė minėtą žemyną. Taigi neprisiriškite prie vieno kabių tipo, klausykite specialisto patarimo, kuris pasiūlys tinkamiausią ir efektyviausią variantą.
4. Kaina ir gydymo laikas varijuoja. Breketai nėra pigus malonumas ir kainuoja gana nemažai. Galima paminėti ir tai, kad sunkiau pastebimos kabės yra kur kas brangesnės nei įprastinės. Taip pat reikia suprasti, kad gydymo laikas taip skirtingiems atvejams yra skirtingas. Vidutinis gydymo laikas naudojant kabes yra apie 2–eji metai.
5. Labai svarbu kruopščiai prižiūrėti dantis nešiojant kabes. Ar manote, kad apsimoka užtrukti pora metų ir išleisti kelis tūkstančius litų nešiojant kabes, tačiau po to likti nepatenkintiems rezultatu? Nemanau... Nešiojant breketus labai svarbu dantis valyti bent 3 kartus per dieną, o dar geriau kiekvieną kartą po valgio. Gali atrodyti, kad tokia priežiūra yra sudėtinga, tačiau prie visko yra priprantama, kai norima pasiekti gerus rezultatus. O priežastis, kodėl dantis reikia valyti taip dažnai yra labai paprasta, maisto likučiai įstringa tarp breketų ir gadina dantis. Taip pat yra patariama dantis valyti specialiu siūlu bent kartą per dieną. Be to nešiojant breketus nepatariama naudoti balinančių dantų pastų. Taip yra dėl to, kad nuėmus kabes dantys gali turėti kelis atspalvius.
6. Nuėmus breketus turėsite nešioti specialius fiksatorius, kurių pagalba dantims neleidžiama sugrįžti į senąją būseną. Nuėmus breketus ortodontas padarys specialius įspaudus pagal, kuriuos pagamins esamai dantų padėčiai pritaikytus fiksatorius. Šiuos fiksatorius dažniausiai patariama dėvėti naktimis, tokios procedūros pakanka dantų grįžimo į ankstesnę padėtį prevencijai.

Šį kartą tiek apie brektus ir šių nešiojimo ypatumus. Nebijokite kabių nepaisant savo amžiaus, nes po kelių metų galite turėti tiesius ir gražius dantis.

Istorija: dantų estetika praeityje

Daugeliui turbūt yra tekę girdėti, kad kosmetinė odontologija per paskutiniuosius dešimtmečius itin išpopuliarėjo. Žinoma, dėl tokio augančio populiarumo reikia dėkoti gerėjančioms odontologinėms technologijoms ir mokslininkams dirbantiems šioje srityje. Dantų balinimas, laminatės dantų implantai estetinio plombavimo procedūros tobulėdamos atveria naujas galimybes odontologijos kabinetams aptarnauti pacientus kur kas greičiau ir kokybiškiau. Visgi estetinio plombavimo procedūros buvo naudojamos ir gilioje praeityje.
Kai kurios kosmetinės odontologijos procedūros ir metodai praktikoje naudojami jau tūkstančius metų. Jau nuo senų laikų yra žinoma, kad burnos higiena leidžia dantis išsaugoti sveikus ir baltus ilgesnį laiką, dar 3000 metų prieš mūsų ėrą dantų valymui buvo naudojamos įvairios medinės lazdelės padedančios išvalyti apnašas.
Pirmasis dantų šepetėlis naudojantis šerius buvo pagamintas maždaug apie 1400 metus Kinijoje, tačiau jis nebuvo labai kokybiškas. 1938 metais DuPont įmonė išsprendė šią problemą ir pagamino pirmąjį dantų šepetėlį iš nailono. 1961 metais pagamintas pirmasis elektrinis dantų valymui skirtas įrenginys.
Estetinė odontologija praeityje
Istorikai nėra aptikę daug dokumentų pasakojančių apie senovėje naudotas estetinės odontologijos priemones, bet yra žinoma, kad senosios civilizacijos naudojo dantų pakaitalus šiems iškritus. Maždaug apie 700 metus prieš kristų Etruskai dantų protezus gamino iš dramblio kaulo ir kitų gyvūnų kaulų. Kartais pakaitiniai dantys buvo ištraukiami iš negyvų žmonių ar gyvulių, tokia praktika buvo naudojama iki 1800 metų.
Apie 200 metus prieš Kristų Etruskai pradėjo naudoti auksą dantų protezavime. Būtent tuo metu atsirado pirmosios dantų karūnėlės, visgi yra manoma, kad auksiniai dantys tuo metu buvo naudojami daugiau praktiniais tikslais nei estetiniais. Kitos civilizacijos taip pat naudojo dantų protezus. Pavyzdžiui egiptiečiai protezams pasitelkdavo jūros kriaukles.
Tie patys egiptiečiai dantų balinimui naudojo actą ir pemzą. O štai Romos gyventojai dantų balinimui pasitelkdavo netgi šlapimą. Nors tokia priemonė neatrodo labai veiksminga, tačiau šlapime esantis amoniakas iš tiesų šviesina dantis, tokia praktika naudota iki 18 amžiaus. Tik nebandykite šių priemonių namuose odontologijos kabinetuose specialistai kiekvienam gali pasiūlyti kur kas veiksmingesnių priemonių.
Viduramžiai
Viduramžiais odontologų pareigas pradėjo eiti kirpėjai. Maždaug apie 1210 metus pradėjo formuotis pirmosios kirpėjų gildijos, kuriose šios profesijos atstovai dalindavosi dantų operacijų metodikomis ir dantų higienos patarimais. Visgi maždaug nuo 1400 metų kirpėjai pradėjo mažiau specifikuoti dantų priežiūroje.
Aukso amžius
Nuo 16 amžiaus estetinė odontologija pradėjo įgauti vis didesnę paklausą. Specialistai Europoje vėl pradėjo naudoti dramblio kaulą ir gyvūnų dantis, vėliau pradėta naudoti geležis, tačiau visi bandymai nebuvo labai sėkmingi. Maždaug apie 1770 metus odontologijoje pradėti naudoti pirmieji porcelianiniai protezai. Neužilgo specialistai pradėjo naudoti gipsą, kurio pagalba buvo išgaunami dantų įspaudai ir pagaminami kur kas patogesni ir kokybiškesni implantai.
Porcelianiniai dantys tapo itin populiarūs 19 amžiuje, ko pasėkoje gaunant didesnes pajamas odontologija kaip medicinos šaka pradėjo sulaukti didesnio dėmesio. 1840 metais protezų karkasui gaminti buvo pradėta naudoti guma. O 1903 metais Charles Land sukūrė pirmąją porcelianinę karūnėlę, kurios pagalba buvo galima pakeisti dideles sidabro plombas ir auksinius dantis.
Mūsų laikais estetinis plombavimas Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose yra įprasta procedūra. Jeigu senovėje sugedę dantys buvo taisomi raunant dantį ar užtaisant jį aukso ir sidabro plombomis, tai dabar net ir nuskilusiems dantims yra įmanoma sugrąžinti seną išvaizdą. Aišku jau nebekalbe apie vis labiau populiarėjančius dantų implantuos ar tokius išradimus kaip laminatės.